Ar informuojate juos kaip įmanoma anksčiau, ar leidžiate jiems patiems viską išsiaiškinti mokykloje, taip išvengdami nepatogaus pokalbio?
Su šia dilema susidūrė viena mama, jos keturmetei dukrai susidomėjus žmogaus kūno anatomija, o tiksliau – iš kur atsiranda vaikai.
Mergaitė užduoda sudėtingus klausimus, o vargšė mama neįsivaizduoja, kaip į juos atsakyti, todėl pagalbos kreipėsi internete.
„Mumsnet“ įraše naudotoja, pasivadinusi Laiste, klausia kitų mamų, ar ji klysta, atidėdama vaiko lytinį švietimą vėlesniamlaikui.
Ji rašo: „Mano dukra dabar tiesiog APSĖSTA kūdikių ir iš kur jie atsiranda.
Ji ir šiaip labai domisi žmogaus kūnu ir turi keletą knygučių apie tai, kas yra kūno viduje, kurių ji pati prašė ir kuriomis labai žavisi.
Aš esu nuolat (tai reiškia, kas kelias valandas) bombarduojama smagiais klausimais, pavyzdžiui, „Iš ko padarytas mano smakras?“, „Kur sudėtas mūsų kraujas?“ arba „Kodėl mūsų akys neiškrenta?“.
Be viso to, buvo ir įprastiniai klausimai „Iš kur aš atsiradau?“ – visuomet į juos atsakau nuoširdžiai, per daug nesiplėsdama.“
Keturių vaikų mama toliau pasidalijo keliais pokalbių su mažąja pavyzdžiais.
Viename jų mama aiškino, kad kūdikiai neatsiranda iš tos pačios vietos, į kurią patenka maistas, ir kad jie auga gimdoje.
Kelioms savaitėms šios informacijos pakako mažosios smalsumui pasotinti, tačiau greitai jai ir vėl kilo klausimų. „O kaip aš ten patekau?“ – klausė ji.
Mama jai atsakė, kad ji „išaugo iš mažo kiaušinėlio“ ir kad tik moterys turi kiaušinėlių.
Bet tada mažoji panoro sužinoti, kaip ji išlindo iš gimdos – tuomet mamai pasidarė nejauku, ji nebežinojo, kiek informacijos atskleisti.
Ji nusprendė pasakyti, kad ji išlindo pro „gėlytę“ – tai vaiką nustebino, bet informacija galiausiai buvo priimta.
Tuomet mergaitė paklausė, kada jai pačiai pradės augti kiaušinėlis ir ar tėvelis negalėtų padėti auginti šio kiaušinėlio, kaip jis padėjo mamytei.
„NE!“ – atsakė paklaikusi mama. – „Tėvelis yra tavo tėvelis, o tam susirasi kitą mielą žmogų.“
Tuomet dukra pasidomėjo: „Ar jis žinos, kur yra kiaušinėlis?“ Sutrikusi mama tuomet pakeitė temą.
Savo įrašą ji užbaigė taip: „DIEVE ŠVENTAS! Su trimis vyresniais vaikais nieko panašaus nebuvo.
Ji žino, kad informacijos dalies trūksta, bet aš nedrįsau pradėti pasakoti apie varpas, nes tuomet klausimai niekaip nebesibaigs (ir juos, tikriausiai labai garsiai, girdėsime parduotuvėje, darželyje ir visur kitur).
Ar klystu, nuo keturmetės nuslėpdama keletą dėlionės detalių?“
Kiti tėvai sakėsi puikiai suprantatys jos situaciją ir pasakojo, kaip patys tvarkosi su tokiomis situacijomis.
Vienas jų sakė: „Mano keturmetė šių klausimų dar neužduoda. Ji manęs tik klausė, kam reikalingi įklotai, tada trumpai ir vaikui suprantamais žodžiais paaiškinau, kas yra mėnesinės.
Paprastai į tokius klausimus stengiuosi atsakyti nuoširdžiai ir vaikui suprantamu būdu.
Jei į kokį klausimą nenoriu atsakyti, mano standartinis atsakymas yra toks: „Tai kiek sudėtinga. Paaiškinsiu, kai būsi vyresnė.“ Kita komentavo taip: „Mano berniukams labai patinka knyga „Mamytė padėjo kiaušinį“ – joje yra būtent šiam amžiui reikiamas informacijos kiekis.“
Trečia pridėjo: „Tiesiog pasakyk jai tiesą. Ji vis tiek ir toliau klausinės.“
