Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, vienas dažniausiai pasitaikančių susirgimų besisvečiuojant užsienio šalyse yra apsinuodijimas maistu. Statistika rodo, kad apsinuodijimai ypač dažnai kelionių planus griauna išvykusiems į Turkiją bei Egiptą.
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo skyriaus vadovo Rimvydo Pociaus teigimu, per pirmus penkis šių metų mėnesius draudimo bendrovė registravo 241 draudžiamąjį įvykį, kai kelionės metu keliautojams prireikė medicininės pagalbos. Vidutiniškai patiriama keliautojų žala šiemet sudaro apie 2 tūkst. litų. „Dažniausiai keliautojai į gydytojus kreipiasi dėl peršalimo, apsinuodijimo maistu, virusinių infekcijų, lūžių, raiščių plyšimų bei širdies ir kraujagyslių ligų. Žvelgiant į valstybes, kuriose įvyksta draudžiamieji įvykiai, išsiskiria Turkijos ir Egipto šalys, kuriose net pusę sveikatos sutrikimų sudaro apsinuodijimo atvejai“, – teigia R. Pocius.
Pasak R. Pociaus, egzotiškose šalyse apsinuodijimai dažniausiai būna infekcinės kilmės. „Apsinuodiję žmonės karščiuoja, o jei keliauja šeimomis – dažniausiai suserga visi jos nariai. Dažniausiai tokie negalavimai keliautojus priverčia kreiptis pagalbos į gydytojus. Pastebima, kad suaugusiems apsinuodijimai būna lengvesnės formos nei vaikams – pastariesiems ligoninėje kartais tenka išbūti visą parą, kai suaugusiems žmonėms gydymo procedūra trunka iki šešių valandų“, – teigia R. Pocius.
Keliaujant į egzotiškus kraštus, keliautojams rekomenduojama vengti prastos kokybės maitinimo įstaigų bei įtartinos kilmės ar higienos maisto produktų. „Pasitaikė atvejis, kuomet turguje vaisių nusipirkusi šeima grįžo į viešbutį, kruopščiai nuplovė jas vandeniu, tačiau jas suvalgę vis tiek apsinuodijo. Šeima nė neįtarė, kad vanduo iš čiaupo gali būti pavojingas jų sveikatai“, – teigia draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ atstovas R. Pocius. Siekiant apsisaugoti nuo galimo apsinuodijimo maistu specialistai pataria valgyti termiškai apdorotą maistą, o nusipirkus daržovių ar vaisių, jas nuplauti karštu vandeniu ar paprasčiausiai nulupti.
Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad keliaujant į užsienį ypač pravarti Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK), kuri užtikrina, jog Europos Sąjungoje, Europos ekonominės erdvės šalyse bei Šveicarijoje būtinoji pagalba bus suteikta nemokamai. Šią kortelę privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims nemokamai suteikia Valstybinė ligonių kasa. „Ši kortelė naudinga, tačiau turi tam tikrų apribojimų. Pavyzdžiui, ESDK galioja ne visose užsienio šalyse – susirgus tokiose atostogautojų pamėgtose šalyse kaip Turkija bei Egiptas, Valstybinė ligonių kasa būtinosios medicininės pagalbos išlaidų nekompensuotų. ESDK garantuoja, kad būtinoji pagalba nemokamai bus suteikta tik valstybinėse sveikatos apsaugos sistemos gydymo įstaigose. Be to, medicininės paslaugos kompensuojamos pagal šalies, kurią ketinama aplankyti, socialinę apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, todėl tai, kas Lietuvoje įprastai kompensuojama – vaistai, transportavimo paslaugos ir pan., – užsienyje gali būti apmokestinama. Taigi, prieš išvykstant rekomenduojama pasidomėti, ar nereikėtų papildomai apsidrausti kelionių draudimu ir pasirinkti pilną apsaugą ligos atveju“, – teigia R. Pocius.
Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad keliaujantys į užsienį vis labiau domisi, kokią draudimo apsaugą jiems nelaimės atveju suteiks draudimas. Pavyzdžiui, turintys banko kortelę su draudimo apsauga vykstant į užsienį, vis dažniau domisi, ar jų teikiama draudimo apsauga yra pakankama ir, atsižvelgę į kelionės tikslą bei riziką, esant reikalui, papildomai apsidraudžia kelionės draudimu.
