Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Plaustą pasigamino iš antrinių žaliavų
Nerimi keliauja kauniečių ekipažas, o vandens transporto priemonė neįprasta – savadarbis plaustas. Kelionės pradžia – Vilnius. Pasigrožėję Gedimino pilimi, leidžiasi upe žemyn – į Kauną. Pakeliui atsiveria vaizdingi peizažai, upės skardžiai.
„Su dirbtiniu intelektu kiek tikslinausi, upės greitis 3 km per valandą, jeigu plaukiant iki 5 padidini, tai čia žmogaus žingsnio greitis. 06.02 00.22 Neris įspūdinga, labai smagi upė, ganėtinai saugi, daug rėvų, vingių yra“, – pasakojo keliautojas Alvydas Genys.
Kauniečiui Alvydui tokia idėja kilo netikėtai – besikraustant tarp miestų. Vyras kilęs iš Karmėlavos, kurį laiką gyveno Vilniuje, dabar pakaunėje. Tokiu būdu keliauja upe jau antrą vasarą, o plaustą visada gaminasi pats.
„Kuo įdomiau pasidaryti ir kuo išleist mažiau pinigų, nes nusipirkti, išsinuomoti daiktą labai paprasta, išleidai pinigus ir plauki, o čia kūrybiškai pasižiūrėt, pasidaryt – labai faina“, – pasakojo Alvydas.
Atliekų tvarkymo įmonėje „Kauno švara“ vairuotoju dirbantis vyras naudoja antrines žaliavas ir kasmet plaustą pasidirbdina vis kitokį. Štai pernai plaukė įsitaisęs ant traktoriaus padangos. O šiemet plaustas jau didesnis ir saugesnis. Konstravo jį apie savaitę:
„Čia yra talpos nuo alaus, vyno, iš barų, prašiau draugų, kad suorganizuotų, terasinės lentos, keli balkiukai, kėdės iš atliekų. Dėžė daiktams, turėjo būti žmonos vazonas, panaudojom daiktams kelionei, tentas nuo senos palapinės – išardžiau“, – vardijo plausto sudedamąsias dalis Alvydas.
Keliavo kartu su sūnumi
O ir ekipažas vis pilnėja. Pernai į pirmąją kelionę leidosi vienas, šiemet iššūkio panoro ir sūnus.
„Pats pasiprašiau, nes tėtis parplaukė praeitais metais, tai ir pats norėjau kartu“, – pasakojo Alvydo sūnus Martynas.
Devynmečio neišgąsdino ir kone visą laiką kiaurai merkęs lietus, kuris ir kelionę beveik para prailgino. Vietoj planuotų 4 parų, Kauną upe pasiekia besibaigiant penktajai.
„Šlapia nebuvo, nes su lietpalčiais visą laiką buvom, o šalta – tai nuo vėjo“, – pasakojo Martynas.
„Labai daug lietaus buvo, todėl truputį kelionė užtruko, sušalom, reikėjo dažniau išsilaipinti, ieškojom vietos, kur sustot, kad sušiltume, laužą užsikurtume“, – pasakojo Alvydas.
Šis laikas tėčiui ir sūnui ypatingas – pokalbiai ir didžiausi įspūdžiai.
„Smagiausia buvo prie laužo sėdėti“, – pripažino Alvydo sūnus Martynas.
„Yra tokia organizacija „Vyrų gentys“, mes rūpinamės vyrų emocine sveikata. Labai akcentuojame ryšį su vaikais, su sūnumis, ypač kaip vyrai. Tas ryšys bus super ir jam bus prisiminimas tikrai ilgas“, – patikino keliautojas A. Genys.
O sūnus prasitaria jau ir apie kitos vasaros planus:
„Turbūt plauksime trise, su sese kartu, o gal ir mama tada kartu norės“, – vylėsi Alvydo sūnus Martynas.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.





