Pasak gydytojų, mergina galėjo likti tetraplege ir visiškai nevaldyti abiejų rankų ir kojų. Jos stubure šiuo metu yra įstatytos plieninės plokštelės, sujungtos net 6 varžtais.
Po ilgų mėnesių reabilitacijos, Marcelle, kurios „Instagram“ paskyrą seka beveik 5 tūkst. internautų, po truputį ėmė judinti po vieną kojos ir rankos pirštą. Šiuo metu teisę studijuojanti mergina vėl lankosi sporto salėje ir netgi grįžo prie pratimų, vos nesugriovusių jos gyvenimo, atlikimo.
„Tai buvo įprasta diena sporto klube. Nusprendžiau atlikti atvirkštinį atsilenkimą. Mano kūnas prie treniruoklių buvo pritvirtintas specialiais raiščiais, kurie netikėtai trūko. Treneris nesugebėjo manęs išlaikyti, dėl to galva trenkiausi į žemę ir staiga nebegalėjau pajudinti nei vieno savo kūno raumens. Gydytojai man diagnozavo tetraplegiją. Tai reiškė, jog aš nebegalėjau pajudinti rankų ir kojų.
Medikai nežinojo ar aš dar kada nors vaikščiosiu, ar lovoje teks pragulėti visą likusį gyvenimą. Bijojau, tačiau nepraradau vilties ir dėkojau Dievui už tai, jog likau gyva. Mano tėvai labai bijojo manęs netekti, tačiau aš buvau pasiryžusi vėl atsistoti ant kojų“, - pasakojo Marcelle.
„Fizinės terapijos metu labai stengdavausi. Mąsčiau, jog jei nebesusigrąžinsiu gebėjimo vaikščioti ar judinti rankų, toks buvo mano likimas. Buvau pasiryžusi kovoti iki paskutinės minutės. Laimei, vėl ėmiau valdyti savo galūnes. Gydytojus tai labai nustebino. Vieną dieną sėdėjau mane operavusio gydytojo kabinete. Jis sakė, jog dėkoti turėčiau ten aukštai sėdinčiam vyrukui. Omenyje jis turėjo Dievą.“
Mergina grįžo ten, kur viskas vyko
Kultūrizmu, bėgiojimu ir Tailando boksu užsiimanti Marcelle šią traumą patyrė 2016-ųjų sausio mėnesį.
Nelaimę jai prišaukė vienas sporto pratimas –atvirkštinis atsilenkimas. Jis atliekamas ant suolelio, kurio galas pakeltas į viršų. Raiščiai, prie suolelio galo laikę jos kojas, trūko ir ji nuslydo ant žemės. Marcelle susilaužė 5-ą slankstelį, dar vienas šiek tiek pasislinko į šoną, o trečias slankstelis buvo sutrupintas.
„Galva trenkdamasi į žemę, nebegalėjau valdyti savo kūno, tik akis. Turėjau išlikti rami, todėl ėmiau melstis“, - tęsė ji.
Marcelle buvo skubiai nugabenta į gydymo įstaigą. Joje chirurgai merginos stubure pritaisė metalines plokšteles. Medikai nežinojo ar po reabilitacijos Marcelle galės vaikščioti, tačiau po 3 dienų mergina jau galėjo pajudinti savo kojų ir rankų pirštus.
Po savaitės Marcelle jau stovėjo ant savo kojų, o po mėnesio ji žengė pirmuosius žingsnius. Dar po poros mėnesių ilgus atstumus ji galėjo nueiti niekieno nepadedama.
„Po 4 mėnesių sustiprėjo mano kojos, vaikštant man nebesisuko galva. Nuo tos lemtingos dienos praėjus pusmečiui, pati sugebėjau vaikščioti, o mano kojos nebesvirduliavo“, - sakė mergina.
Nori būti įkvėpimas
Marcelle vėl grįžo ten, kur jai labiausiai patinka – į sporto salę. Ji teigia esanti aktyvesnė, nei bet kada anksčiau.
„Kartais atrodo, jog visa tai buvo košmaras, iš kurio pabudau. Vėl gyvenu normalų gyvenimą ir už tai galiu padėkoti Dievui. Išmokau vertinti net ir pačius mažiausius dalykus, tokius kaip atsikėlimas iš lovos ar gebėjimas valytis dantis be niekieno pagalbos.
Noriu padėti ir tapti įkvėpimu kitiems žmonėms, kurie šiuo metu išgyvena tą patį. Kol esate gyvi, tol turite šansą pasveikti. Gyvenimas yra nuostabus, tačiau jo kokybė priklauso tik nuo mūsų pačių ir meilės, kurią nešiojame savo širdyse“, - teigė Marcelle.
