Šveicariškas peiliukas švenčia 125-ąjį jubiliejų. Nusprendėme pasižvalgyti, kaip mažas, bet nepakeičiamas daiktas pelnė pasaulinį pripažinimą ir kokie naujausi mados vėjai švilpauja peiliukų industrijoje.
Karlas Elseneris jaunesnysis šypsosi, kai pradeda pasakoti apie šveicariškų peiliukų sėkmės fenomeną. Jo džiaugsmas niekieno nestebina: Karlas užaugo peiliukų apsupty ir šiuo metu tęsia šeimos verslą prestižinėje „Victorinox“ kompanijoje.
„Aš išties išaugau peiliukų fabrike ir kaip ir visi Šveicarijos berniukai jais didžiavausi. Labiausiai mane džiugino pirmasis peiliukas – jį sukūrė mano tėtis“, - teigė peiliukų imperijos paveldėtojas.
Nuo atsiradimo peiliukas išsyk virto tikra ikona. Didžioji dauguma šveicarų turi bent po vieną – jis vyrams įteikiamas pradėjus tarnybą šveicarų armijoje.
Pirmasis pirkinių sąraše
Šveicariškas peiliukas atsiduria daugelio žmonių, lankančių Šveicariją, pirkinių sąraše. Jiems jis dažniausiai asocijuojasi su kokybe. Mažasis peiliukas tapo tokia neatskiriama Šveicarijos įvaizdžio dalimi, kad net buvo pradėtas vaizduoti ant šalies pašto ženklų.
Pasak K.Elsenerio, egzistuoja daugybė priežasčių, kodėl peiliukas pelnė pripažinimą, tačiau labiausiai jį išpopuliarino amerikiečiai.
„Po Antrojo pasaulinio karo ypač daug peiliukų parduoti pavykdavo Amerikos kariams. Jie peiliukus kaip suvenyrus pirkdavo specialiose prekybos tarnybose ir siųsdavo giminėms bei draugams namo. Kadangi ištarti „Schweizer Offiziersmesser“ daugeliui būdavo per sunku, kareiviai peiliuką pakrikštijo „Swiss Army knife“ vardu“, - pasakojo vyras.
Elsenerio teigimu, šveicariškas peiliukas virto „neatskiriamu palydovu“ vykstant į daugybę ekspedicijų, įskaitant keliones į Šiaurės ir Pietų ašigalį, Everesto viršūnę, tropinius Amazonės miškus. Jį dažniausiai su savimi turi ir į kosmines misijas skrendantys astronautai.
Dovana prezidentams
„Šveicariškus peiliukus svečiams iš užsienio mėgo dovanoti ir Amerikos prezidentai“, - tęsia vyras.
Jo kompanija „Victorinox“ 1997 m. netgi susilaukė prezidento Džordžo Bušo ir jo žmonos Barbaros vizito.
Pasirodo, jog visame pasaulyje mylimo peiliuko istorija siekia 1884 metus. Tuomet Karlo Elsenerio prosenelis atidarė peilių dirbtuvę Ibache. 1891 m. jis išgirdo, jog šveicarų kariuomenė rengiasi kiekvienam kareiviui nupirkti po peilį.
Elseneris nesnaudė ir įkūrė „Šveicarijos peiliakalių asociaciją“, kuri pirmoji kareivius aprūpino peiliais.
„Pirmasis armijos peilis buvo kiek per sunkus, todėl senelis nusprendė jį patobulinti: sumažino peilio svorį, padailino dizainą, pridėjo papildomų funkcijų“, - pasakojo „Victorinox“ įpėdinis.
Kamščiatraukis? USB!..
„Viena iš tų papildomų funkcijų buvo įmontuotas kamščiatraukis. Senelis užpatentavo savo kūrinį 1897 m. birželio 12 ir taip gimė šiuolaikinis „Šveicarijos armijos peilis“, - teigė Elsenerio provaikaitis.
Dabar galima rasti daugiau nei 100 rūšių šveicariškų peiliukų. Patys moderniausi turi „USB“ jungtį. Taip pat planuojama į peiliukus integruoti „Bluetooth“ technologiją bei specialų pirštų atspaudų prietaisą, kuris neleis niekam kitam prieiti prie peiliuko savininko duomenų.
Metų eigoje prestižinė „Victorinox“ kompanija sugebėjo diversifikuoti savo verslą ir dabar be peiliukų gamina laikrodžius, kelionių ir mados aksesuarus, kvepalus.
Kvepalus pradėta gaminti po to, kai „Victorinox“ perėmė arba, tiksliau tariant, išgelbėjo bankrutuojančią „Wenger“ kompaniją – vienintelę kitą įgaliotą „Šveicarijos armijos peilių“ gamintoją.
„Wenger“ perėmėme tam, kad jis nepatektų į užsienio kompanijų rankas. Nenorėjome, jog šveicariški peiliukai būtų gaminami kur nors Tolimuosiuose Rytuose ir taip gadintų šimtmečius brandintą kokybę“, - žurnalistams atskleidė K.Elseneris.
Paklausus, ką kišenėje nešiojasi prestižinės peiliukų imperijos įpėdinis, jo akys dar kartą sužiba. Be savo dviejų kišeninių peiliukų K.Elseneris nežengia nė žingsnio.
„Vieną iš jų vadinu „Keliautoju“. Jame įmontuotas skaitmeninis laikrodis, žadintuvas, aukščio matuoklis, termometras ir spidometras. „Keliautojas“ itin praverčia man kopiant į kalnus. Kitą vadinu „Signature Lite“, nes jis turi patogų rašiklį bei šviesos diodą“, - pasakojimą užbaigia vyras.
