Prakaitas – tai organizmo termoreguliacinės sistemos dalis, o prakaitavimas – visiškai natūralus procesas, palengvinantis mums gyvenimą. Ir ypač per karščius.
Tačiau jeigu pradedame nervintis, įsijungia mūsų simpatinė nervų sistema, kurios pagrindinė užduotis yra paruošti organizmą stresui, bet kartu ir pasistengti jį nuo to streso apsaugoti. Tokiomis akimirkomis pakyla kraujospūdis, padažnėja širdies plakimas, pulsas ir... išpila šaltas prakaitas. O jei dar žmogus įstringa ties problema, netrukus jo organizmas į bet kokį susijaudinimą reaguoja gausiu prakaitavimu – net ir esant ramybės būsenos.
Blogiausia, jog ilgainiui tai gali tapti lėtine būkle, vadinama hiperhidroze. Šioji gali būti bendra (kai prakaituoja visas kūnas) arba lokali (prakaituoja tik pažastys, delnai ar pėdos).
Tiesa, nereikia pamiršti, kad gausiau prakaituojama sergant kai kuriomis nervų ar endokrininės sistemos ligomis, – pavyzdžiui, esant skydliaukės funkcijos sutrikimams ar cukriniam diabetui. Taip pat paauglystėje, dėl hormoninių pakitimų, nėštumo arba klimakso metu.
Taigi ką daryti, jeigu dušas du kartus per dieną jau nebepadeda?
Kompresai ir vonelės
Vadinamojoje liaudies medicinoje apstu receptų nuo pernelyg gausaus prakaitavimo. Skamba jie gal ir neįspūdingai, tačiau dauguma išbandžiusiųjų pripažįsta, jog šie metodai gana veiksmingi – na ir kas, kad praktikuoti dar mūsų senelių.
Kontrastiniai kompresai. Ant gausiausiai prakaituojančių kūno vietų (paprastai tai būna pažastys) paeiliui dėkite karštame ir šaltame vandenyje suvilgytus rankšluosčius. Procedūrą kartokite 5–7 dienas.
Sūraus vandens arba kalio permanganato vonelės. Į litrą šilto vandens įberkite 1–2 šaukštelius valgomosios druskos (daugiau neverta – galite suerzinti odą), suvilgykite jame rankšluostį ir laikykite prie prakaituojančios vietos 3–5 minutes kiekvieną dieną.
Taip pat ruoškite ir kalio permanganato voneles, tik atsiminkite – tirpalas turi būti blyškiai rožinis, o ne ryškus.
Ąžuolo žievės antpilas. Stikline verdančio vandens užpilkite šaukštelį susmulkintos džiovintos žievės, leiskite 10–15 minučių nusistovėti ir nukoškite, galite įpilti šlakelį citrinų sulčių. Kartą per dieną antpilu trinkite problemines vietas.
Gluosnio žievės vonelė. 2 šaukštus susmulkintos gluosnio žievės užpilkite 2 stiklinėmis šalto vandens, palikite pastovėti 8–9 valandas. Nukoškite ir šiame antpile palaikykite rankas 5–15 minučių.
Gydomoji vonelė. Sumaišykite po valgomąjį šaukštą šalavijų, dilgėlių, čiobrelių ir jonažolių, užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens ir pavirkite ant silpnos ugnies 30 minučių. Palaikykite 30–40 minučių, kad pritrauktų. Nuovirą atvėsinkite, nukoškite ir palaikykite jame rankas 20–25 minutes. Atlikite šią procedūrą dešimt dienų iš eilės.
Kosmetiniai metodai
Jeigu jokie antiperspirantai jums nepadeda, keliaukite į vaistinę. Išties efektyvios priemonės nuo prakaito yra nepigios, be to, derėtų atkreipti dėmesį į jų sudedamąsias dalis. Štai svarbiausios jų:
• Aliuminio chloridas (arba chlorhidratas). Jo yra visuose veiksmingai prakaitavimą mažinančiuose dezodorantuose, bet kartais ši medžiaga (su prierašu „heksahidratas“) pardavinėjama ir viena. Tiesa, elgtis su ja reikia labai atsargiai (negalima tepti ant neseniai skustos odos, būtina palaikyti 8 valandas), užtat efektas būna garantuotas.
• Jeigu kamuoja nemalonus kvapas, pasiteiraukite vaistininko specialių tepalų nuo grybelio. Jie padės pažaboti bakterijų, kurios ir skleidžia tą nosį riečiantį aromatą, dauginimąsi.
• Gausiai prakaituojančioms pėdoms ir net rankoms taip pat yra kremų su jau minėtu aliuminio chloridu – jie mažina drėgmės išsiskyrimą.
• Kad nesiteptų drabužiai, parduodami... pažastų įklotai.
Kardinalūs metodai
Jų priversti imtis tie žmonės, kurių hiperhidrozė visiškai nevaldoma ir nebepadeda nei močiutės žolių antpilėliai, nei tepalai iš vaistinės.
Specialistai tokiu atveju gali pasiūlyti elektroforezės (arba jonoforezės) kursą – paleisti elektros srovę per tam tikrus kūno plotus. Tačiau yra nedidelė rizika, kad už prakaitavimo sustabdymą sumokėsite nudegimais ir niežuliu.
Daug klinikų siūlo hiperhidroze sergantiesiems miorelaksantų (botokso arba disporto) injekcijas, bet tokios operacijos nepigios. Po specialaus tyrimo, kurio metu nustatomos labiausiai prakaituojančios kūno vietos, į jas plonyte adata suleidžiama preparatų, lėtinančių prakaito išsiskyrimą. Jie veikia 6–8 mėnesius.
Kardinaliausias metodas vis dėlto yra operacija, vadinama endoskopine simpatektomija. Jos metu pašalinami arba užspaudžiami prakaito liaukas kontroliuojančių simpatinių nervų mazgai (tik pažastyse). Bet tai, kaip sakoma, lazda su dviem galais: dėl pažastų galėsite būti ramūs, tačiau kūnas, bandydamas kompensuoti šią netektį, pirmosiomis dienomis pradės gausiau prakaituoti kitoje vietoje (tai vadinama kompensacine hiperhidroze ir ji, beje, gali pasireikšti ir po elektroforezės procedūrų). Specialistai teigia, jog ši būsena yra laikina ir greitai praeina.
