Rotacinės vejapjovės
Rotacinės vejapjovės yra pačios populiariausios. Žolė pjaunama velenu, ant kurio užtvirtinti specialūs peiliukai. Besisukanti ašis išsidėsčiusi statmenai žemės paviršiui. Peiliukų patvarumas yra pakankamas, kad jais būtų galima pjauti ne tik užaugusią vejos žolę, bet ir žolynų stiebus bei smulkius krūmus.
Pjovimo aukštis rotacinėse vejapjovėse reguliuojamas dvejopai: ekonominiuose modeliuose reikia perstatyti ratų bazę (arba visą ašį, arba kiekvieną ratą atskirai), o brangesniuose – panaudoti specialų mechanizmą su centriniu perjungikliu. Rotacinių vejapjovių maksimalaus pjovimo aukštis yra 70–100 mm, o pjovimo plotis svyruoja nuo 32 iki 56 cm.
Rotacinės vejapjovės būna elektrinės arba benzininės. Elektriniai modeliai yra tylesni ir neteršia oro. Darbui su jais nereikia pirkti degalų ir alyvų. Bet dauguma tokių vejapjovių iki šiol yra pririštos prie maitinimo kabelio, dėl to jų judėjimo plotas yra labai ribotas. Jei neturite ilgiklio, tai nenueisite toli nuo namų. Be to, kabelis dažnai trukdo ilgų distancijų darbams. Siekiant išvengti šių problemų, galima įsigyti arba brangiai kainuojančią akumuliatorinę vejapjovę, arba pasirinkti labiau tradicinę benzininę vejapjovę.
Pigesni modeliai dažnai turi žolės surinkimo dėžes, o žolė po nupjovimo išmetama į šalikėlę (į šoną arba tiesiog po kojomis). Jeigu neplanuojate dažnai naudotis vejapjove, tai šis variantas bus ekonomiškiausias.
Be viso to, reikia žinoti ir trečią vejapjovės darbo variantą – mulčiavimą. Daugeliu atveju tai yra tik pasirinkimas, bet vis dažniau juo naudojasi taupūs ir stropūs sodininkai. Mulčiuojant, žolė vėl pakeliama ant peilių, kurie dar labiau susmulkina žolę, paversdami ją koše, ir po to išmeta ant vejos. Tokiu būdu veja papildomai patręšiama.
Būgninės vejapjovės
Būgninių vejapjovių darbinė dalis yra būgno (cilindro) formos. Cilindras turi peiliukus, kurie primena užlenktas menteles. Būgno sukimosi ašis yra horizontalioje padėtyje, o peiliukai ant jo pritvirtinti įstrižai. Todėl peiliukai gali pakelti išmindžiotą žolę, kaip kirpėjo šukos pakelia plaukus, ir pristumti žolę prie įrenginio peilių.
Daugumos vejapjovių žolės pjovimo aukštis reguliuojamas specialiais mechaniniais jungikliais. Vienu ar dviem spaustuko pasukimais Jūs galėsite pakelti arba nuleisti peiliukus iki reikiamo aukščio.
Būgnas gali suktis mechaniškai (judesį jam suteikia besisukantys ratukai) arba maitinamas elektra. Pirmu atveju Jums teks eikvoti jėgas, nes reikės stumti vejapjovę, bet tuo pačiu Jūs nebūsite ribojami manevruose nei erdvėje, nei laike, ir galėsite pjauti žolę ten, kur nėra rozečių bent akumuliatoriaus įkrovimui. Be to, mechaninės vejapjovės nekelia triukšmo, o tai visuomet malonu.
Būgninės vejapjovės pasižymi tuo, kad atidžiai puoselėja veją, nes nupjauna, o ne išrauna žolės stiebus. Dėl to žolė po pjovimo greitai atauga, praktiškai nepraradusi savo dekoratyvinių savybių. Tuo pačiu būgninės vejapjovės nemėgsta šiurkščios žolės, smulkių pagaliukų, kankorėžių, krūmų. Jomis Jums nepasiseks nupjauti aukštos žolės, juk yra peiliuko nustatymo vertikaliai riba.
Raideriai
Populiari rotacinių vejapjovių alternatyva – atskira vejapjovių grupė, vadinama raideriais. Jiems judesį suteikia ratukai. Konstrukcijos atžvilgiu, jie panašūs į traktoriukus, valdomi vairu, todėl neturi analogų patogumo atžvilgiu. Raideriai yra benzininiai ir jie skirti darbui dideliuose plotuose.
Raiderių sraigtai dažniausiai gaminami iš plieno. Lengvas plienas naudojamas nebrangiems modeliams, sraigtai iš sunkaus plieno užtikrina didesnį patvarumą nusidėvėjimui. Tai tiesiogiai lemia vejapjovės kainą. Sraigtai taip pat gaminami iš aliuminio. Jų neveikia korozija ir jie sveria mažiau nei sraigtai iš plieno. Bet svorio ir patvarumo atžvilgiu pats optimaliausias yra smūgiams atsparus plastikas.
