Šaltis beldžiasi į langus
Jeigu dar neturite sandarių langų, dabar pats laikas jais pasirūpinti: niekam nėra paslaptis, kad prasta langų izoliacija atšaldo patalpas. Tie, kurie nesiryžta senų langų pakeisti naujais, šildosi kamšydami langus vata ar šlapiais laikraščiais, naudoja specialias lipnias juosteles, tačiau daug laiko reikalaujantis sandarinimas šiomis priemonėmis nėra geriausias būdas neįsileisti šalčio į namus: nei vata nei kitos priemonės nesulaiko šalčio patekimo į patalpas, o tik šiek tiek sumažina pralaidumą. Bene didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria kiekvienas kamšantis langus, – patalpų vėdinimo problema, kadangi norint įsileisti gryno oro tenka nuimti visus kamšalus, o po to vėl juos uždėti: daug pastangų reikalaujantis procesas atliekamas retai, todėl nereguliariai vėdinamos patalpos nuo šilumos ima drėkti ir tenka stoti į kovą su pelėsiais. Nauji ir sandarūs langai sutaupo ne tik laiko, bet ir pinigų: kuo mažiau šalčio langai praleidžia, tuo mažesnių šildymo resursų pakanka, kad galėtumėte mėgautis jaukia šiluma.
Šaltis beldžiasi ir į duris
Kitaip nei langų, senų durų sandarinti butinėms priemonėmis taip paprastai nepavyks, tačiau šaltį sulaikyti nuo patekimo į patalpas visgi galima. Paprasčiausias būdas – įvairios sandarinimo tarpinės – juostelės, klijuojamos ant durų tose vietose, kuriose tarp durų ir staktos susidaro tarpai, tačiau senos durys paprastai būna išlinkusios ir nelygiais paviršiais, todėl tarpinės neužsifiksuoja, o norint maksimaliai apsaugoti patalpas nuo šalčio, juosteles reikia dažnai keisti. Lietuvoje taip pat populiarios dvigubos lauko durys, tačiau paprastai tarpas tarp durų būna nedidelis ir negalima uždaryti vienų durų neuždarius kitų, todėl apsauga nuo šalčio taip pat nėra maksimali. Jeigu norite jaustis ne tik šiltai, bet ir saugiai, staybų ekspertai siūlo keisti senas duris naujomis ir neleisti šalčiui gadinti šventinių nuotaikų.
Ar šlepetės – geriausia išeitis?
Žiemos laikotarpiu ne vienas batų pardavėjas skaičiuoja išaugusį pelną: tikriausiai visi nors kartą yra gavę šlepečių porą Šv. Kalėdų proga, bet, kad ir kokios šiltos jos bebūtų, šildymo sąskaitų jos nesumažina. Pagrindinis ir labiausiai paplitęs šilumos sergėtojas namuose – kilimas, kadangi jis sulaiko šilumą ir nepraleidžia nuo grindų sklindančio šalčio, todėl ir patalpos su kokybiškais natūralių pluoštų kilimais (šaltam Lietuvos klimatui ypač tinka vilnoniai) yra šiltesnės nei be jų. Tiems, kurie neturi laiko kilimų priežiūrai, rekomenduojama apšiltinti patalpų grindis, vieną ar kelias sienas, pritraukiančias daugiausiai šalčio. Grindų apšiltinimas, nors ir nėra pigus sprendimas patalpoms apšiltinti, tačiau yra ypač naudingas ne tik pinigine prasme, kadangi apšiltinus grindis, šilumai kylant iš apačios į viršų, apšildoma visa patlpa ir sutaupoma šildymo sąskaitų atžvilgiu, bet ir šeimoms, auginančioms mažus vaikus, kurie mėgsta žaisti ant grindų.
Ugnis – šalčio priešas
Jau nuo senų senovės žmonės šildydavosi susispietę aplink laužą. Šiais laikais laužų kūrenti namuose nebereikia, tačiau ugnis vis dar atlieka šildytojo pareigas. Vis daugiau žmonių savo namuose įsirengia židinius, kurie ne tik jaukiai pleška šaltais žiemos vakarais, bet ir šildo patalpas: kas greičiau sušildo jei ne atvira ugnis? Židinių pasirinkimas yra labai platus: nuo mažų, apšiltinančių nedidelę patalpų dalį, iki tokių, kurie gali būti naudojami kaip alternatyva centriniam šildymui. Pigesnis ir paplitęs tarp daugiabučių gyventojų šildymosi ugnimi būdas – atvira dujinių viryklių liepsna: dujos kainuoja labai nedaug, o mažą patalpą prišildyti galima per gerą valandą: tik nepamirškite prižiūrėti liepsnos! Jeigu mėgstate inovacijas ir netradicinius sprendimus, galite pasidaryti šildytuvus iš paprastų tabletinių žvakelių ir molinių vazonų: keturias degančias žvakeles kepimo skardoje uždenkite nedideliu apvožtu moliniu vazonu, uždenkite skylutę metaliniu žvakelės deklu ir ant mažesniojo vazono uždėkite šiek tiek didesnį apvožtą molinį vazoną – nedidelei patalpai apšildyti pakaks kelių tokių šildytuvų. Netikite? Išbandykite patys.
Žiema užklumpa netikėtai
Kad daugelis žmonių, nusprendusių atnaujinti savo būstus ir pasiruošti žiemai, veiksmų imasi jau dabar, rodo ne tik remonto paslaugas teikiančių įmonių užimtumas, bet ir padidėjęs būsto remontui skirtų paskolų skaičius: jungtinio finansavimo bendrovės Savy.lt duomenimis, rugsėjo mėnesį gerokai daugiau žmonių kreipiasi dėl paskolų būsto remontui, kadangi nori spėti pasiruošti artėjantiems šalčiams. Priklausomai nuo remonto pobūdžio, jis gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių: Lietuvoje pirmieji šalčiai paprastai smogia lapkričio mėnesio pradžioje, o centrinis šildymas įjungiamas jau spalio viduryje. Remonto darbai žiemą užtrunka ilgiau ir suteikia daugiau nepatogumų: keičiant langus namuose bus itin šalta, o atliekant remonto darbus tamsiuoju metų laiku sunaudojama gerokai daugiau elektros energijos. Tad jei nusprendėte neleisti žiemai gadinti nuotaikų – dabar pats laikas pradėti šiltinti namus.
