Etnologas Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt pasakoja apie Jurginių tradicijas ir jų reikšmę Lietuvoje bei atskleidžia, kokių artimiausių orų šiuo laikotarpiu galima tikėtis.
Jurginių reikšmė Lietuvoje svarbi nuo seno
Etnologas pasakoja, kad Jurginės tradiciniame kalendoriuje yra reikšminga data, nes ji žymi ryškius gamtos pokyčius, o kartu su tuo kaime prasidėdavo ir darbai.
„Patarlės labai gražiai nusako šį laikotarpį. Sakoma, kad per Jurgines Dievas atidaro savo šalinę, kitaip tariant, išleidžia žolę žaliuoti. Dar yra posakis, kad iki Jurginių žolė jau pradeda augti ir jos net su plaktuku nebesugrąžinsi atgal – net jei atšaltų, papūstų vėjas ar iškristų snaigės, aplink vis tiek jau viskas žalia. Todėl Jurginės būdavo laikomos ganiavos pradžia“, – atskleidžia jis.
Pašnekovas priduria, kad per Jurgines prasidėdavo kaimo darbų laikotarpis. Pasak jo, ši diena faktiškai prasideda su apeigomis, o per šv. Martyną, lapkričio 11-ąją, gyvuliai jau būdavo uždaromi tvarte.
„Būta tokio dievaičio, kuris rūpindavosi, kad gyvuliai ganymo metu nepražūtų, ypač kad vilkai neišpjautų bandos. Tad ir apeigos būdavo susijusios su gyvulių išleidimu į ganyklas. Šeimininkas su šeimininke tą dieną būtinai išleisdavo gyvulius iš tvarto.
Ir nesvarbu, kokie būdavo orai – net jei būtų pašalę ir žolė nuo šalnos balta, vis tiek sakydavo: jei Jurgis širmu žirgu atjojo, reikia bent dienai išleisti gyvulius, kad jie pajustų pavasario atėjimą ir laisvę po žiemos, kai ilgai teko būti tvarto ankštumoje“, – pasakoja L. Klimka.
Jurginių apeigos ir gyvulių apsauga
Pašnekovas pasakoja apie senąsias Jurginių tradicijas, susijusias su gyvulių išleidimu į ganyklas ir jų apsauga nuo nelaimių.
Pasak jo, prie tvarto slenksčio vidinėje pusėje būdavo dedami du rudai dažyti margučiai, vadinami „jurgučiais“, taip pat pjūklas dantimis į viršų, simbolizuojantis vilko dantis.
„Tada visi gyvuliai iš tvarto turi peržengti slenkstį, o šeimininkai stebi, ar neužkliudys koja už pjūklo. Jei peržengia neužkliudę – reiškia, vilkai bandos nepalies“, – aiškina jis.
Toliau būdavo atliekami ir kiti apsauginiai ritualai: gyvuliai smilkomi verbos spygliukais ar šventintomis žolelėmis, taip pat apšlakstomi šventintu vandeniu, kad būtų apsaugoti nuo ligų ir gyvatės įkandimų.
„Po to kiekvienas gyvulys būdavo perplakamas šermukšnine rykštele, kad būtų paklusnus visą vasarą ir lengvai ganomas“, – priduria pašnekovas.
Apeigos būdavo užbaigiamos simboliniu veiksmu – akmenukai, atitinkantys gyvulių skaičių, surenkami ir supilami tvarto kampe, tikintis lengvo ir saugaus ganymo sezono.
Atskleidė, kokie bus artimiausi orai
L. Klimka, kalbėdamas apie Jurginių laikotarpį, kai nuo seno prasidėdavo kaimo darbai ir gamtos stebėjimas, atkreipia dėmesį į gamtos ženklus.
Pasak jo, „kregždės dar neatskrido, tai reiškia, kad orai dar gali atšalti ir sulauksime gilių šalnų“.
Jis sako, kad tai ypač pavojinga sodams, nes jie jau pradeda žydėti.
„Slyvos jau žydi, netrukus pradės ir vyšnios, o obelims dar per anksti – jos turėtų žydėti tik gegužę“, – sako jis.
Anot pašnekovo, kregždės tradiciškai laikomos tikrosios šilumos pranašu: kai jos parskrenda, laikoma, kad pavasaris jau įsitvirtinęs. Taip pat žmonės stebėdavo, kas pasirodys pirmiau – gegutė ar kregždės, nes tai padėdavo numatyti orų kaitą.
„Dabar dar nei gegutė nekukavo, nei kregždės neparskrido“, – priduria jis, pabrėždamas, kad pavasario orai dar išlieka nepastovūs.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
