Grupė „Shalva“, kurios visi 8 nariai turi fizinę ir proto negalią, dalyvavo Izraelyje populiariame televizijos talentų šou „Kochav Haba“ (liet. „Kita žvaigždė“). Šio šou nugalėtojai atstovauja Izraeliui „Eurovizijos“ dainų konkurse.
Pagal „Eurovizijos“ taisykles, generalinė konkurso finalo repeticija yra filmuojama ir siunčiama teisėjams, kad jie galėtų įvertinti pasirodymus. Paruoštas įrašas taip pat padeda apsidrausti nuo netikėtumų – jis užtikrintų konkurso nepertraukiamumą, jei dėl techninių problemų nutrūktų tiesioginė transliacija. Generalinė repeticija vyks per šabą, kuris judėjų tikėjimą išpažįstantiems žydams yra ypatingas laikas, o konkurso finalas prasidės šeštadienį vakare.
Šabas prasideda kiekvieną penktadienį su saulėlydžiu ir baigiasi šeštadienio vakare. Šabo valandomis judėjams draudžiama dirbti, kurti ugnį maistui gaminti ar net toli keliauti iš savo namų. Žydų šabo samprata primena, kad gyvenime yra dalykų aukščiau už materialųjį fizinį pasaulį, kuriame šlovė laikoma sėkmės ženklu. Šabas moko suvokti, kad tikrosios vertybės slypi kitur.
Šabas – pirmiausia
Grupė „Shalva“, televizijos konkurso finale sulaukusi visiško publikos palaikymo, paskelbė pasitraukianti iš konkurso. Trys grupės muzikantai yra ortodoksai žydai, griežtai laikosi šabo, tad grupė nusprendė atsisakyti dalyvauti finale, kad nepažeistų šabo taisyklių.
Nuoširdūs grupės pasirodymai talentų konkurse ir muzikantų perduodama žinia, kad bet kokios kliūtys yra įveikiamos, sužavėjo teisėjus ir auditoriją, užkariavo Izraelio televizijas ir socialinius tinklus.
Dvi pagrindinės grupės dainininkės – emigrantės iš Indijos ir Prancūzijos – yra aklos, klavišininkas turi regėjimo negalią, du iš keturių perkusininkų turi Dauno sindromą, dar vienas – Viljamso sindromą, o ketvirtasis yra neįgalus karo veteranas.
„Tai mano mėgstamiausias užsiėmimas“, – sako Dauno sindromą turintis Tal Kima. Jam – 20 metų, jo muzikinį talentą padėjo atskleisti muzikos terapija. Viljamso sindromą turintis dainininkas ir perkusininkas Yosefas Ovadia sako: „Muzikos dėka galiu būti lygus su kitais“. Jam 18 metų, grupėje „Shalva“ pradėjo groti būdamas septynerių.
13 metų grupei vadovaujantis negalią turintis buvęs kariškis Shai Ben-Shushanas, duodamas interviu vienai Izraelio televizijai, patvirtino grupės sprendimą pasitraukti. Apsuptas savo grupės narių, jis sakė: „Noriu visiems padėkoti už didžiulį palaikymą. Mūsų grupė visus įtikino, kad viskas yra įmanoma. Žmonės mato ne mūsų muzikantų negalias, o jų profesionalumą ir galimybes. Vis dėlto nusprendėme pasitraukti iš konkurso, nes egzistuoja principai, kuriais tikime. Mes renkamės šabą.“
Grupės nariai prisipažino žinoję, kad „Eurovizijos“ generalinė repeticija ir finalas vyks šeštadienį, per šabą, bet to nesureikšmino, nes net nesvajojo pasiekti televizijos konkurso finalo.
S. Ben-Shushanas pripažino, kad keletas grupės narių siūlė dalyvauti konkurse be trijų judaizmą išpažįstančių narių, bet ši idėja tuojau pat buvo užgesinta: „Mes labai greitai supratome, kad taip nieko nepasiektume. Mus vertina dėl to, kad muzikuojame kartu, ir jei išsiskirstytume, visa tai prarastų prasmę.“
Norėdamas parodyti, kokį poveikį „Shalva“ daro visuomenei, grupės vadovas pacitavo cerebrinį paralyžių turintį vaiką auginančios mamos laišką – ji rašė, kad daugelį metų su jos sūnumi nežaidė
nė vienas kaimynystėje gyvenantis vaikas. Po „Shalva“ pasirodymų televizijoje vaikai pradėjo jos sūnų kviestis į savo namus. „Tai didžiausia mūsų pergalė, – sakė S. Ben-Shushanas, kreipdamasis į savo grupės narius. – Žmonės, kurie prieš tai savęs gėdijosi, dabar jaučiasi orūs. Ir taip yra jūsų dėka, jūs suteikiate stiprybės ir įkvepiate ne tik žydus, bet ir kitus pasaulio žmones.“
Ministrės palaikymas padėjo rasti išeitį
Izraelio kultūros ir sporto ministrė Miri Regev, palaikydama „Shalva“ muzikantus, Europos transliuotojų sąjungai išsiuntė oficialų laišką, prašydama būti lankstesniems ir leisti „Eurovizijos“ atranką laimėjusiai grupei „Shalva“ reprezentuoti Izraelį nepažeidžiant šabo. Buvo prašoma Izraeliui atstovausiančiai grupei generalinėje repeticijoje prisistatyti ne gyvai, o iš anksto paruoštu vaizdo klipu.
Ministrė pabrėžė, kad tai principinis klausimas – „Eurovizijos“ dainų konkursas simbolizuoja vienodas galimybes visiems ir pripažįsta įvairovės konceptą, todėl turėtų būti rastas būdas konkurse dalyvauti bet kam nepaisant nei religinių, nei jokių kitų skirtumų.
Europos transliuotojų sąjungos atsakymas buvo griežtas: pagal „Eurovizijos“ dainų konkurso taisykles visi pasirodymai turi būti atliekami gyvai, todėl tie, kurie negali pasirodyti gyvai generalinėje repeticijoje, konkurse negali dalyvauti.
M. Regev nenuleido rankų – kreipėsi į Zometo institutą, ne pelno organizaciją, kuriančią IT įrangą ir elektroninius prietaisus, kurie gali būti naudojami per šabą nepažeidžiant jo taisyklių. Ministrė prašė išspręsti problemą grupei parūpinant specialius mikrofonus ir instrumentus, kuriais naudodamiesi jie nepažeistų šabo. Tzometo instituto rabinas atmetė prašymą, sakydamas, kad generalinė „Eurovizijos“ repeticija apskritai pažeis šabo taisykles, nes daugybė konkursą aptarnausiančių judėjų bus priversti tą dieną dirbti.
Vis dėlto Europos transliuotojų sąjunga sutiko su kompromisu – nors „Shalva“ šių metų „Eurovizijoje“ nesirungs kaip konkurso dalyvė, ji turės galimybę pasirodyti per antrojo pusfinalio, kuris vyks gegužės 16-ąją, ketvirtadienį, pertrauką.
Šeimos trgedija paskatino įkurti centrą neįgaliesiems
Grupės „Shalva“ (iš hebrajų k. „ramybė“) krikštatėviai – Kalmanas ir Malki Samuelsai, 2000 metais įkūrę Žmonių, turinčių negalią, priežiūros ir inkliuzijos centrą „Shalva“. Idėja įkurti šį centrą sutuoktiniams kilo ištikus asmeninei tragedijai. Jų pirmagimis Yossi, būdamas 11 mėnesių, po nesėkmingai atliktos medicininės procedūros apako ir apkurto. Malki ilgai negalėjo susitaikyti su nelaime, dieną naktį meldėsi, prašydama Dievo pagalbos ir sakydama, kad jei jos maldos bus išklausytos, ji savo gyvenimą pašvęs padėdama kitiems vaikams.
1998 metais, kai Yossi buvo 8-erių, įvyko proveržis. Didžiulės kalbos terapeuto pastangos išmokyti berniuką simboliais pakartoti žodį „stalas“ buvo vainikuotos pergale – Yossi pagaliau tuos simbolius pakartojo ir taip pamažu išmoko visą abėcėlę.
Netrukus Malki savo vyrui pasakė, kad atėjo laikas grąžinti skolą. Po dvejų metų buvo įkurta „Shalva“. Pradžia buvo kukli – pradėta teikti pagalbą penkiems neįgaliems vaikams. Pamažu pagalbos neįgaliesiems centras plėtėsi, o lemiamas žingsnis įvyko prieš 11 metų, kai Izraelio vyriausybė pasiūlė Samuelsų šeimai 2,83 hektaro žemės Jeruzalėje nacionaliniam pagalbos neįgaliesiems centrui įkurti. K. Samuelsas prisipažįsta, kad iš pradžių jiedu išsigando, manė, kad tai viršija jų galimybes, bet labai greitai suprato, kad tokio pasiūlymo negalima atsisakyti.
Šiandien „Shalva“ yra modernus centras, kuriame yra paralimpinis baseinas ir kita gydymui reikalinga infrastruktūra, čia teikiama ankstyvoji pagalba 400 vaikų iki 6 metų amžiaus, popamokinės veiklos centras šimtams vaikų nuo 6 metų, dienos centras suaugusiesiems nuo 21 iki 40 metų. Taip pat čia yra užimtumo ir savarankiško gyvenimo mokymo, šeimos atokvėpio ir pagalbos šeimai centrai ir kt.
Rabinas K. Samuelsas į Izraelį persikėlė iš Kanados, kai jam buvo 18 metų. Jis pasakoja, kad iki tol buvo pasaulietis. Baigęs vidurinę mokyklą, keliavo po Europą ir mamos prašymu užsuko į Izraelį, kur netikėtai užsibuvo dvi savaites. Tada jo gyvenimas kardinaliai pasikeitė – jis apsigyveno Jeruzalėje, pradėjo studijuoti judaizmą, tapo rabinu ir vedė Malki.
Samuelsams pavyko įgyvendinti ir dar vieną svajonę – savo centre suburti negalią turinčius muzikantus ir įkurti grupę „Shalva“.
Akių tamsoje radau žavingų dalykų
Viena pagrindinių „Shalva“ dainininkių Dina Samteh gimė Indijoje, Manipure. Mergaitė augo apsupta muzikos – jos mama buvo profesionali gitaristė, kuri paskatino dainuoti mergaitei prarandant regėjimą. „Mačiau iki šešerių, bet po to akys ėmė temti. Kai mamai pasakiau, kad nebematau, ji pradėjo verkti, bet aš ją raminau, sakiau, kad viskas bus gerai.“ 2007 metasi Dina išvyko į Izraelį, įgyvendindama seną abiejų savo tėvų ir senelių svajonę. Muzika jai padėjo pritapti naujoje šalyje, dainuodama ji mokėsi hebrajų kalbos.
Į „Shalva“ ji atėjo prieš septynerius metus kaip savanorė – padėjo vaikams įveikti savo negalią. Pradėjusi dainuoti grupėje, ji čia rado draugų, jai atsivėrė galimybė keliauti ir koncertuoti užsienyje. „Man atrodo, savo akių tamsoje aš radau žavingų dalykų“, – sakė ji praėjusiais metais į „Shalva“ koncertą Kalifornijoje (JAV), kompanijos „Google“ būstinėje, susirinkusiai publikai. Pastaraisiais metais grupė taip pat koncertavo Meksike, Toronte, Londone, Maskvoje ir sulaukė daugybės kvietimų koncertuoti kitose šalyse.
„Visiems mums būna sudėtingų momentų, bet tada svarbu prisiminti, kad yra daugybė dalykų, už kuriuos turime būti dėkingi, – kalbėjo dainininkė susirinkusiems „Google“ būstinėje. – Aš nematau, bet galiu girdėti, taip pat esu dėkinga už sveikas kojas, kuriomis galiu vaikščioti. Ačiū už juoką, už galimybę dainuoti, ačiū už sunkias akimirkas, nes dėl jų aš galiu įvertinti tai, ką turiu.“ Grupės „Shalva“ atliekamos dainos „Vieną dieną“ vaizdo klipą galite pasižiūrėti čia.
Straipsnio autorė: Sigita Inčiūrienė
Taip, būtinai dalyvaučiau;
Nežinau, priklauso nuo aplinkybių;
Nedalyvaučiau, man tai neaktualu.
