Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovai pažymi, kad šie vabzdžiai nepavojingi, nekanda, tačiau atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje.
Pamaryje – vabzdžių antplūdis
Orą užplūstančius vabzdžių spiečius suformuoja chironomidų patinai, kurie virpinant sparnus sukeliamu dūzgesiu „prisikviečia“ pateles poravimuisi.
Specialistai paaiškina, kodėl kasmet sulaukiama tokios „pasiutpolkės“, dalinasi įdomia informacija apie chironomidų gyvenimo ciklus, vietą ekosistemoje.
„Pamaryje prasideda kasmetinė vabzdžių pasiutpolkė.
Pastarosiomis dienomis Kuršių nerijos Kuršių marių pakrantėje pasirodė įprastas kasmetinis reiškinys – chironomidų (dvisparnių vabzdžių šeima, lot. Chironomidae) poravimosi spiečiai, tačiau kol kas jų debesys nedideli. Šį reiškinį galėjo sukelti staigus temperatūros padidėjimas praėjusį savaitgalį. Šių nekandančių mašalų veisimosi kartos gali būti kelios per metus, todėl vabzdžių pasiutpolkė bus stebima dar ne kartą šiemet.
Tokius spiečius formuoja patinai, kurie virpindami sparnus sukelia dūzgesį. Patelėms tokias patinų santalkas surasti tampa lengviau, kai jos yra gerai matomos ir girdimos, todėl tai leidžia užtikrinti, kad nuo kelių valandų iki kelių savaičių gyvenantys vabzdžiai sėkmingai susiporuotų ir padėtų apvaisintus kiaušinėlius ant Kuršių marių vandens, ten augančių augalų ar kitų vandenyje esančių paviršių.
Stebimi dideli suaugėlių spiečiai rodo, kad Kuršių marių dugne yra didelė chironomidų lervų biomasė ir jų produktyvumas. Šis produktyvumas susijęs su marias pasiekiančiais gausiais maistinių medžiagų srautais iš Nemuno baseino. Tokios sąlygos lemia dažnus fitoplanktono, ypač melsvabakterių, „žydėjimus“ vasaros laikotarpiu. Eutrofikacijos procesas skatina organinės medžiagos kaupimąsi marių dugne, o jos skaidymas sunaudoja deguonį, todėl priedugnio sluoksnyje gali susidaryti deguonies trūkumas. Chironomidai nėra jautrūs mažam deguonies kiekiui, todėl tampa dominuojančia gyvūnų grupe.
Chironomidų lervos susieja dugne sukauptą organinę medžiagą su aukštesniais trofiniais lygiais, nes yra pagrindinis maisto šaltinis daugeliui žuvų, ypač jų jaunikliams, taip pat vandens paukščiams ir kitiems bestuburiams. Tuo pačiu jie aktyviai dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose – skaido organinę medžiagą, bioturbuoja dugno nuosėdas ir skatina mikrobiologinius procesus. Šių vabzdžių suaugėliais sausumoje maitinasi paukščiai, vabzdžiai, voragyviai ir kiti gyvūnai. Tokiu būdu chironomidai yra esminė jungtis tarp detrito ir aukštesnių ekosistemos komponentų.
Trumpai tariant, Kuršių marių pakrantėje stebimi chironomidų spiečiai yra natūralus poravimosi reiškinys, rodantis didelį jų gausumą ir produktyvumą, susijusį su eutrofikacija ir maistinių medžiagų pertekliumi. Šie vabzdžiai nėra pavojingi, tačiau atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje, jungdami dugno organinę medžiagą su aukštesniais mitybos lygiais ir palaikydami medžiagų apykaitos procesus“, – feisbuke dalinosi Kuršių nerijos nacionalinis parkas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
