Ką tik paskelbtos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) balandžio mėnesio ataskaitos duomenimis, Lietuvoje vėl fiksuotas tymų atvejis.
Tiesa, kaip patikslino centras, užsikrėtimas fiksuotas dar kovo pabaigoje, nes nurodytas ataskaitoje už balandį.
„Atvejis registruotas 27 m. Kauno miesto gyventojui, grįžusiam iš kelionės – skrydis jungtinis, todėl sudėtinga įvardinti iš kurios šalies parsivežė (Vietnamas–Malaizija–Turkija–Vilnius). Imunizacijos būklė nuo tymų infekcijos – nežinoma“, – portalui tv3.lt nurodė NVSC.
Iš viso šiemet registruoti 2 tymų atvejai, kitas susirgusysis buvo 18 metų. Pernai tymų atvejų per metus buvo 30, dar prieš metus – vos 3. Per pandemiją kelis metus susirgimų išvis nebuvo fiksuota, tačiau prieš tai, 2019 m., buvo kilęs tymų protrūkis, kai nustatyti 824 atvejai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, paskiepytų vaikų nuo tymų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja – per ketverius metus skiepijimo rodikliai smuko nuo 90 iki 84 procentų.
Kaip skelbiama, pernai Europoje tymų atvejai išaugo dvigubai.
NVSC duomenimis, taip pat per balandį 3 asmenys susirgo epideminiu parotitu (kiaulyte). Du susirgusieji šia infekcija priklausė 10–14 metų amžiaus grupei, o vienas – 18–24 m. grupėje.
Šiemet iš viso ši infekcija jau nustatyta 15 žmonių. Pernai kiaulytė diagnozuota 47 asmenims.
Rekordinis sergamumas kokliušu
Per balandį nustatyta ir 14 kokliušo atvejų, 2 susirgusieji pateko į ligonines. Be to, pusę atvejų sudarė suaugusio amžiaus pacientai. Per šiemet fiksuoti 78 kokliušo atvejai, kai pernai per visus metus – net 898. Tuo metu 2023 m. kokliušo atvejų būta vos 7.
Kokliušas – ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Liga plinta labai greitai artimo kontakto metu, žmogui kosint, čiaudint. Vienas sergantis žmogus gali užkrėsti 12–15 žmonių, ligą platinti gali apie 21 dieną. Rizika užsikrėsti šia liga kyla visiems nuo kokliušo neskiepytiems ar nesirgusiems žmonėms.
Specialistai primne, kad kokliušas gali sukelti komplikacijas, tokias kaip pneumonija, vidurinės ausies uždegimas, skysčių netekimas (dehidratacija), traukuliai, smegenų pažeidimai, išvaržos, šonkaulių lūžiai, kvėpavimo sustojimo epizodai, kurie yra ypač pavojingi kūdikiams. Sunkūs atvejai gali baigtis mirtimi.
Portalas tv3.lt primena, kad medikai sergamumo kokliušu pakilimą jau laiko rekordiniu, o dar labiau nerimą kelia tai, kad skiepijimo apimtys toliau mažėja. Tiesa, kaip nurodė NVSC Užkrečiamųjų ligų vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė, situacija Lietuvoje, lyginant su Europa, nėra išskirtinė.
Kodėl sergamumas kokliušu taip staiga išaugo, manoma, įtakos turėjo ne vienas veiksnys. „Kokliušas yra tokia infekcija, kuri turi tam tikrus ciklinius svyravimui. Pavyzdžiui, jei žmogus yra skiepytas jis vis tiek kas 3–5 metus gali susirgti, tiesiog liga bus lengvesnė. Bet jei žmogus neskiepytas ir nesirgęs, kas tiek laiko kokliušo bakterija pakelia galvą ir primena apie save“, – yra aiškinusi NVSC specialistė.
Dar viena priežasčių – COVID-19 pandemijos metu taikytos labai griežtos viruso plitimą ribojančios priemonės. Jas sušvelninus galvą pakėlė ir įvairios užkrečiamosios ligos. Be to, žibalo į ugnį įpila ir toliau mažėjančios vaikų skiepijimo nuo šios ligos apimtys.
Pašnekovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad didesniam fiksuotų atvejų skaičiui įtakos turi ir pasikeitusi NVSC duomenų iš gydymo įstaigų surinkimo sistema. Tai leidžia gydytojas informaciją pildyti tvarkingiau, ji tapo tikslesnė, todėl ne tik kokliušo, bet ir kitų ligų atvejų skaičiai išaugo.
Epidemiologė ne kartą yra įspėjusi, kad grįžta „pamirštos“ ligos, tad jei skiepijimosi apimtys bus nepakankamos, galima susidurti su rimtais protrūkiais. Primenama, kad patartina revakcinuotis ir nuo tokių ligų kaip difterija ir stabligė.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kokios vakcinos vaikams ir suaugusiems priklauso nemokamai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
