Suprantu, kad kunigai ir jų sakomi pamokslai iki šiol kelia daug kalbų visuomenėje. Nors daugelis iš jų susilaiko ir nereiškia aštrios savo nuomonės tam tikrais klausimais, vis dėlto yra dar tikrai nemažai kunigų, kurie pripratę, kad jų nuomonė yra pati teisiausia.
Štai praeitą savaitgalį apsilankiusi vienoje Kauno bažnyčioje aš tiesiog pakraupau. Kunigas, kaip ir pridera, pagal visas taisykles pravedė dalį mišių, o štai atėjus pamokslo laikui, jis visiškai pasikeitė.
Atrodė taip, tarsi kunigas pats sau viduje būtų pasakęs „Na, dabar tai pasireikšiu“. Jis ėmė kalbėti apie nėščias moteris, koks tai yra stebuklingas laikas besilaukiančiai moteriai. Akcentavo nėštumo grožį ir naujos gyvybės stebuklingumą.
Kaip ir viskas gerai – gražu, prasminga, ypač prieš Kalėdas. Deja, tuoj pat jis ėmė kalbėti apie abortus ir apie tai, kad jį pasidarančios moterys padaro didžiausią nuodėmę savo gyvenime. Jis kalbėjo, kad abortas, tai viena didžiausių klaidų gyvenime.
Ką jis sau leidžia?
Ir tada aš nustėrau – palaukite, ką jis sau leidžia? Nejaugi dabar kunigai dar ir atsakingi už moters kūną bei jos priimamus sprendimus? Tarsi pats abortas moteriai nebūtų sunkiausias ir tuo pačiu skaudžiausias sprendimas gyvenime, tarsi jį pasidarančios moterys pačios nesupranta, kaip skaudu yra tam ryžtis.
Man pasidarė gėda už šį kunigą, ar jis žino kiekvienos moters istoriją, ar žino, dėl kokių aplinkybių jos tam ryžtasi? O ką jis pasakytų toms moterims, kurios abortą ryžtasi pasidaryti po patirtos seksualinės prievartos?
Atvirai pasakysiu, nesvarbu esi kunigas, ar paprastas žemės žmogelis, niekada negali kištis į kitų žmonių gyvenimą. Tad, nebūtina visuomet klausyti kunigų, o geriau vadovautis savo sveiku protu ir širdimi.
Autorius: skaitytoja Vida
Turite ką papasakoti? Parašykite mums: [email protected]
