Praėjusios savaitės viduryje vilnietis Rimantas sulaukė savo 89-erių motinos kaimyno skambučio, kad motinai pakilęs spaudimas, ji vežama į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, esančią Antakalnyje. Kadangi Rimantas atvykti į ligoninę negalėjo, kaimynas perdavė žinią, kad medikams nurodė ir savo, ir Rimanto telefono numerį.
„Grįžęs namo apie 20 val. paskambinau į registratūrą, perklausiau, ar mama buvo atvežta. Sužinojau, kad ji į ligoninės priimamąjį buvo atvežta prieš 15 minučių, klausiu, ką man daryti, ar ją guldys, ar atvažiuoti pasiimti, tai informavo, kad gydytojas dabar atliks tyrimus, apžiūrės ir už 1-1,5 val. jie man paskambins. Susitikslinome mano telefono numerį ir likau laukti namuose“, – pasakoja jis.
Taip ir nesulaukė skambučio
Praėjo viena, antra valanda, tačiau Rimantas taip ir nesulaukė jokios žinios iš ligoninės. Galiausiai, jis nusprendė paskambinti ir pasiteirauti pats, kaip jaučiasi mama.
Pasižiūrėjęs, kad už lango jau prietema, o ir valandų kiek po 22 val., Rimantas liko nustebęs, kuomet sužinojo, kad jo mama buvo prieš pusvalandį be jokios žinios paleista iš ligoninės:
„Klausiu, kaip galėjo išleisti, juk tarėmės, kad paskambins, o registratorė sako, kad taip jau išėjo, keitėsi pamainos.
Mano mamai 89-eri, nors ji ir neserga demencija, tačiau labai dažnai pamiršta, kur yra, svetimoje vietoje taip pat sunkiai susigaudo, tad kilo vienas klausimas, kaip man dabar ją rasti, nes ji sunkiai orientuojasi, ypač paleista jau vėlai vakare.
Sakau, negi reikės kreiptis į policiją, kad padėtų ją rasti. Iš balso buvo girdėti, kad ir pati registratorė susijaudino. Dar prieš išvažiuodamas paskambinau ir kaimynui pasiteirauti, galbūt jam kas iš ligoninės skambino, bet kaip paaiškėjo – niekas.“
Vyras pasakoja, visa laimė, kad kaimynas į mamos rankinę buvo įdėjęs telefoną, kurio įprastai ji su savimi nesinešioja. Važiuodamas su žmona automobilyje po Antakalnį, Rimantas ne tik ieškojo savo klaidžiojančios motinos, bet ir bandė jai prisiskambinti.
„Šaukimas yra, lyg kažkas pakelia, garsai, tačiau ragelis numetamas. Šiaip ne taip pavyko ją pasiekti, tikriausiai, kad kažkas padavė telefoną. Paklausiau, kur ji yra, sako, kad ją geri žmonės pavežė praktiškai iki namų ir palydėjo prie laiptinės. Išėjo taip, kad kol iki jos atvykome, ji buvo jau namuose, tačiau visa pasimetusi, rankos subestos, nieko nesupranta“, – dalinasi.
Kaip į namus grįžo moteris – neaišku
Kaip vėliau paaiškėjo, vienos versijos, kaip 89-metė moteris sugrįžo iš Antakalnio į savo namus, esančius Gerbutavičiaus gatvėje, nėra. Pasak pašnekovo, iš pradžių mama pasakojo, kad išėjusi iš ligoninės ji paklydo ir ją į namus pasisiūlę parvežė vaikinai, kurie ir palydėjo iki namų.
Tačiau kitą dieną moteris minėjo kitą versiją, kad ją iki namų parvežė dar kitas vyras, kuriam kelias buvo pakeliui, o vėliau ji teigė, kad į namus sugrįžo troleibusu, su gerų žmonių pagalba:
„Ačiū geriems žmonėms, nes kitaip nežinau, kaip būčiau ieškojęs mamos. Pikta ne vien ant ligoninės, bet ir apskritai, kad yra tokia problema Lietuvoje, jog dažnai iš priimamojo skyriaus vyresni asmenys yra išleidžiami be palydos, net ir vakarais, nepaisant to, ar susigaudo, ar ne.
Išeina pro ligoninės duris ir visa atsakomybė dingsta. Dar klausiau mamos, ar davė kažką pasirašyti ligoninėje, o ji nieko neprisimena. Jei buvo nurodyti kontaktai, reikėjo paskambinti, būtų palaukusi pusvalandį ar mažiau, kol atvyksime pasiimti...“
Paklaustas, ar vėliau turėdamas nusiskundimų vyras kreipėsi į gydymo įstaigą, Rimantas sako, kad ne, kadangi kitą dieną jis sulaukė skambučio:
„Paskambino iš Antakalnio, teiravosi, ar radau mamą. Pasakiau, kad taip, tačiau taip būti negali, kad nieko nepraneša ir paleidžia. Man pasakė, kad aš neprašiau jos nepaleisti, taip, nieko panašaus nesakiau, bet jeigu tarėmės, kad perskambins ir pasakys apie situaciją, tai aš ir pasitikiu žmonėmis. Daugiau nebepasitikėsiu.
Nežinau, kas yra tie geri žmonės, bet esu jiems labai dėkingas, nes kaip galėjo ši situacija baigtis – neaišku. Paskui ir randa besiblaškančius vyresnio amžiaus asmenis mieste, ar dar kažkur...“
Pasiteirauti, kokia yra tvarka su garbaus amžiaus asmenų paleidimu iš ligoninės ir jos priimamojo, susisiekta buvo ir su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės administracija.
Konkrečios nutikusios situacijos jie teigė negalintys pakomentuoti bei ištirti dėl duomenų trūkumo, tačiau ryšių su visuomene specialistė Žydrė Gedrimaitė paaiškino, kad Vilniaus miesto klinikinės ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyrius dirba visą parą ir pacientai čia atvyksta bei yra išleidžiami taip pat visu paros metu.
„Pacientui, kuris kreipėsi į priėmimo-skubios pagalbos skyrių, yra įvertinama jo sveikatos būklė ir sprendžiama, kokia pagalba reikalinga. Jeigu nėra poreikio asmens hospitalizuoti, jis išleidžiamas į namus tada, kai atlikta reikalinga apžiūra ir tyrimai bei įsitikinama, jog tolimesnis gydymas ligoninėje nėra reikalingas.
Prieš išleidžiant pacientą yra įvertinama, ar jis yra veiksnus. Esant būtinybei, susisiekiama su socialinėmis miesto tarnybomis“, – dalinosi specialistė.
