Iš Sibiro į Lietuvą – itin retų paukščių invazija: Ventės rage užfiksuotas neeilinis reiškinys

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vilniečiai lieja ašaras, kai sužinojo, ką statys prie jų namų: kalti valdininkų ir verslo žaidimai?

„Nekantrauju išgirsti riaumojančius ***leopardus**“: pakaunėje pradedama tankų gamyba

Baltijos jūroje JAV siunčia pėstininkus, Kubilius sureagavo ir į Rusijos grasinimus: jeigu atakuos – bus 5-asis straipsnis

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Tinklus tikrinantis Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas traukė didžiulį pulką zylių.

„Aš jų vietoje sakyčiau „bėkite lauk iš čia“, bet jos vis tiek skrenda. Girdi viena kitą ir vis įkliūva – kol išiminėji vieną, kitos jau kliūva prie pat tavo galvos“, – pasakojo V. Eigirdas.

+1

Vyras džiaugiasi, kad šiuo metu vėjas zylėms nepalankus, todėl galima gaudyti kitas rūšis. Jei vėjas joms būtų tinkamas, didžiųjų tinklų net nekeltų – antraip juose vienu metu spurdėtų šimtai sparnuočių.

„Pačioje zylių sezono pradžioje pirštai dar būna labai jautrūs. Bet kai jau tūkstantoji įžnybia į tą pačią vietą, susidaro nuospauda. Pradžioje būna iki kraujo sukapoja, nes žieduojant paukštį laikai ta pačia poza, o jis taiko grynai į tą pačią vietą“, – atskleidė ornitologas.

Paukštelius V. Eigirdas žieduoja ir registruoja čia pat, vietoje. Sparnuočių tiek daug, kad jų nešiojimas į stoties patalpas keltų jiems papildomą didžiulį stresą.

Iš Sibiro atskriejo reti paukščiai – riešutinės

Į tinklus įkliūva ir Didžiosios Britanijos nacionalinis paukštis – liepsnelė, bei kur kas retesnė migruojanti viešnia – riešutinė.

„Tai varninių šeimos paukštis. Įdomu tai, kad Lietuvoje peri kito porūšio riešutinės, o šios atskrenda iš labai tolimo Sibiro. Šiemet stebime tikrą jų invaziją. Manoma, kad ten riešutų derlius buvo itin prastas, todėl trūkstant maisto jos keliauja į pietus“, – sakė V. Eigirdas.

Per pastaruosius 10 metų Ventės rage buvo pagautos tik dvi tokios riešutinės, o šios migracijos metu – jau net 60.

„Pavyzdžiui, mūsiškių, gyvenančių Lietuvoje ir likusioje Europoje, snapas yra šiek tiek galingesnis. O štai šių, atskridusių iš Sibiro, snapas gerokai liaunesnis – jos net nemoka gliaudyti mūsų riešutų“, – pasakojo specialistų atstovas.

Savavališkas „gelbėjimas“ dažnai baigiasi paukščių mirtimi

Ornitologas pabrėžė, kad pro tinklus einantys lankytojai kartais patys sugalvoja traukti įsipainiojusius paukščius, manydami, kad juos gelbėja. Toki gražūs, tačiau neprofesionalūs norai dažnai baigiasi tragiškai – sparnuočių sužalojimais ar mirtimi. V. Eigirdas akcentuoja, kad specialistai ir jų padėjėjai nuolat suka ratus aplink tinklus ir paukščius ištraukia visiškai saugiai.

Mokslininkai primena: radus negyvą paukštį su smulkiu žiedeliu arba iš tolo matomu spalvotu žiedu, prašoma apie tai pranešti Ventės rago ornitologijos stočiai arba atsiųsti žiedo nuotrauką. Šie duomenys yra neįkainojami stebint sparnuočių elgseną, įpročius ir migracijos kelius.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.