Į Vilnių žmonės grįžo šešiomis valandomis vėliau, nei buvo numatyta, o vienas jų, Linas, (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sako likęs be draudimo kompensacijos.
Skrydis nutrauktas net du kartus
Skrydis iš Egipto į Vilnių, kuris turėjo būti įprastas grįžimas namo po atostogų, virto beveik visos dienos kelione su dviem priverstiniais nusileidimais.
Kaip redakcijai rašo vienas iš keleivių, skrydžio metu staiga pablogėjo vieno keleivio sveikata, todėl lėktuvas buvo priverstas leistis Graikijoje, Atėnuose.
„Skrydžio metu vienam iš keleivių pasidarė blogai su sveikata, tai leidomės Graikijoje, Atėnuose. Ten iš lėktuvo mūsų neišleido, prabuvom kažkur valandą“, – pasakoja vyras.
Po priverstinio nusileidimo Atėnuose skrydis buvo tęsiamas, tačiau netrukus paaiškėjo, kad pilotams baigiasi maksimalios leidžiamos darbo valandos. Dėl šios priežasties lėktuvas dar kartą leidosi – šįkart Lenkijoje, Varšuvoje.
„Ten jau išleido iš lėktuvo ir dvi valandas reikėjo laukti naujų bilietų ir maisto kuponų“, – teigia keleivis.
Pasak jo, net ir Varšuvoje keleiviai susidūrė su tolimesniais organizaciniais nesklandumais – maisto kuponai buvo išdalinti labai vėlai, prieš pat kitą skrydį:
„Kuponų ir naujų skrydžio bilietų dalijimas taip pat buvo labai varginantis: jis truko valandą, vyko chaotiškai.
Kuponus gavome iki skrydžio likus 20 minučių, o dar patikras reikėjo praeiti, tai praktiškai tiesiai atgal į lėktuvą.“
Galiausiai lėktuvas Vilnių pasiekė maždaug šešiomis valandomis vėliau, nei buvo planuota. Tiesa, nors dalis keleivių buvo apsidraudę, realios naudos, pasak laiško autoriaus, tai neatnešė.
„Buvom apsidraudę, bet draudimui neįdomi mūsų patirtis, nes čia pagrinde moraliniai nuostoliai, o ne finansiniai. Nors šiandien turėjom imti laisvadienius“, – pabrėžia jis.
Vyras teigia pats tiesiogiai nesikreipęs į oro linijas, atsakingas už skrydį, mat tikėjosi, kad viskuo pasirūpins bankas, suteikęs kelionių draudimą. Vis dėlto, taip nenutiko.
„Šiaip į viską žiūrėjome pozityviai, bet labai nusivylėme Varšuvos oro uostu, kur nebuvo jokio pasiruošimo tokiai situacijai“, – toliau pasakoja keleivis.
Jis teigia prisimenantis ir nuskambėjus kalbas, kad ši situacija – labai neeilinė, tokia, kokios, neva, nėra buvę virš 30 metų.
Oro linijų pozicija: sprendimai priimti laikantis saugos procedūrų
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su „GetJet Airlines“ dėl komentaro.
Oro linijų atstovas spaudai redakcijai patvirtino, kad skrydis GW 3606 sausio 6 dieną buvo vykdomas iš Egipto, Hurgados oro uosto, į Vilnių, tačiau jo metu susiklostė nenumatyta situacija.
Pasak bendrovės, skrydžio metu iš tiesų staiga pablogėjo vieno iš keleivių sveikatos būklė, todėl, vadovaujantis nustatytomis procedūromis, buvo priimtas sprendimas nukreipti orlaivį į artimiausią Atėnų oro uostą. Nusileidus Graikijoje, keleiviui buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba.
Oro linijų atstovo teigimu, dėl šio priverstinio nukreipimo skrydis užtruko ilgiau nei planuota, o esamos įgulos darbo laikas pasiekė leistinus teisinius limitus.
Siekiant užtikrinti skrydžio saugą ir laikytis galiojančių aviacijos teisės aktų, buvo nuspręsta atlikti techninį sustojimą Varšuvos oro uoste, kur buvo organizuotas būtinas įgulos pakeitimas.
Bendrovė nurodo, kad Varšuvoje keleiviai buvo informuoti apie tolesnę eigą ir paprašyti likti oro uosto laukimo salėje bei sugrįžti prie laipinimo vartų 20 valandą vietos laiku. Atstovas spaudai patvirtino, kad laukimo laikotarpiu keleiviams buvo suteikti maisto kuponai.
„Keleivių saugumas ir sveikata yra aukščiausias „GetJet Airlines“ prioritetas, todėl visi sprendimai buvo priimti vadovaujantis nustatytomis procedūromis ir galiojančiais aviacijos saugos reikalavimais“, – pabrėžė atstovas.
„Swedbank“ atstovo komentaras
Naujienų portalas tv3.lt taip pat susisiekė ir su „Swedbank“ , iš kur laiško autorius ir buvo įsigijęs kelionių draudimą. Situaciją pakomentuoti sutiko Laimonas Garbenčius, banko draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas.
Nors dėl duomenų apsaugos jis konkretaus atvejo teigė pakomentuoti negalintis, L. Garbenčius pabrėžė, jog bendrovės, teikdamos Kelionių draudimo paslaugą, nekompensuoja neturtinės (moralinės) žalos: „Prarastos darbo užmokesčio pajamos dėl kelionės sutrikimo taip pat nekompensuojamos“, – pridūrė jis.
„Kelionių draudimas padeda sumažinti arba kompensuoti finansinius nuostolius, patirtus įvykus draudžiamajam įvykiui. Pavyzdžiui, draudimas gali padengti apgyvendinimo išlaidas, jei dėl atidėto grįžtamojo skrydžio tenka ilgiau pasilikti užsienyje, taip pat išlaidas naujiems lėktuvo bilietams, jei dėl pirmojo skrydžio vėlavimo nespėjama į jungiamąjį skrydį ir pan.“, – aiškino banko atstovas.
Pasak jo, susidūrus su kelionės nesklandumais, rekomenduojama rinkti ir saugoti visus su įvykiu bei patirtomis išlaidomis susijusius dokumentus – pirkimo čekius, sąskaitas ir pan.
„Taip pat, pirmiausia reikėtų kreiptis į paslaugos teikėją dėl kompensacijos ar pakaitinių paslaugų, o jų negavus arba gavus tik iš dalies – pateikti prašymą draudimo bendrovei, kartu pateikiant įvykio aplinkybių aprašymą ir reikalingus dokumentus“, – rekomendavo L. Garbenčius.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
