Šiąnakt Vilniaus ir Utenos apskrityse buvo paskelbtas tikėtinas (geltonas) oro pavojus, kuris vėliau atšauktas. Praėjus kuriam laikui, Druskininkų ir Lazdijų rajonuose paskelbtas raudonas oro pavojus, Alytaus rajone – geltonas.
Vėliau zona tik plėtėsi – raudonas oro pavojus taip pat buvo paskelbtas Marijampolės apskrityje, Kėdainių rajone, Kaune, Panevėžio rajone ir mieste bei Pasvalio rajone.
Apie 2.30 val. pranešta, kad pastebėtas objektas kirto Lietuvos ir Latvijos sieną, paliko Lietuvos teritoriją – oro pavojus buvo atšauktas visoje šalyje.
Tokie pranešimai, apimantys didelę dalį šalies, gali kelti nerimą, todėl svarbu žinoti, kaip elgtis. Anksčiau apie tai, kaip save nuraminti panikos akivaizdoje, naujienų portalui tv3.lt pasakojo psichologas, portalo psichika.eu įkūrėjas Edvardas Šidlauskas.
Žinios apie dronus gyventojams kelia nerimą
E. Šidlauskas nurodė, kad Lietuvoje raudonos kategorijos pranešimas apie dronus yra gaunamas nedažnai, dėl to nenuostabu, kad gyventojams tai kelia stiprias emocijas.
Anot jo, gyventojai gali būti pasimetę, jausti stiprų nerimą, o kai kurie netgi gali susidurti su panika. Pasak jo, kadangi situacija netikėta – reakcijos emocingos.
„Laikui bėgant žmonės prie tokių situacijų pripranta. Pavyzdžiui, kalbant apie karo zonas, iš pradžių žmonėms atrodo, kad vyksta pasaulio pabaiga, o vėliau jie prisitaiko net prie labai sudėtingų aplinkybių. Žmogaus psichika turi savybę adaptuotis“, – dalijosi jis.
Nerimas kyla dėl informacijos stygiaus
Pašnekovas nurodė, kad pati nerimo reakcija neretai kyla dėl aiškios informacijos trūkumo. Anot jo, tokiais atvejais gyventojai nežino, kas vyksta, negali kontroliuoti situacijos.
Pasak jo, būtent bejėgiškumo jausmas yra kertinis. Jis nurodė, kad kuo ilgiau žmones slegia nežinomybė, tuo nerimas labiau stiprėja.
„Svarbiausia – rinkti faktus ir ieškoti patikimos informacijos. Reikia suprasti, kas realiai vyksta ir kiek tai susiję su konkrečiu žmogumi.
Pavyzdžiui, jeigu pavojus užfiksuotas pasienyje, o žmogus gyvena prie jūros ar kitame Lietuvos gale, tikėtina, kad tiesioginės grėsmės jam nėra. Tokiu atveju svarbu suvokti realią situaciją, o ne pasiduoti baimėms“, – aiškino jis.
E. Šidlauskas taip pat aiškino, kad drono pasirodymas dar nereiškia karinės atakos ar karo pradžios. Aiškumas – tai ginklas, padedantis mažinti įtampą.
„Labai svarbu, kad institucijos pateiktų kuo tikslesnę informaciją – kur tiksliai yra pavojus, kokio masto jis yra ir kam aktualus“, – patarė pašnekovas.
Jautresnius žmones gali apimti panika
E. Šidlauskas atkreipė dėmesį ir į tuos, kuriuos informaciniai pranešimai gali paveikti itin jautriai. Jo teigimu, šiems žmonėms gali pasireikšti nerimo sutrikimai ar netgi panikos atakos.
„Tokiems žmonėms net ir nedidelis stresas gali išprovokuoti stiprią emocinę reakciją. Tačiau psichologiškai atsparus žmogus dažniausiai gana greitai įvertina situaciją ir supranta, kad jam tiesioginė grėsmė negresia“, – aiškino jis.
Psichologas patarė pažvelgti į vaikus ar mokinius, kuriems tokios situacijos, evakuacija atrodo kaip nuotykis ar atrakcija.
Kaip save nuraminti?
Pasidomėjus, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti nusiraminimui susidūręs su ekstremalia situacija, pašnekovas nurodė, kad svarbiausia yra turėti planą.
Jis punktais išvardijo, kokios priemonės gali būti veiksmingos susidūrus su raudonos kategorijos pranešimais.
„Labai naudinga:
- pasiruošti vadinamąją dienos X kuprinę,
- žinoti, kur reikėtų slėptis,
- susitarti su artimaisiais, kur susitiksite nelaimės atveju,
- aptarti veiksmų planą, jei neveiktų ryšys.
Kai žmogus turi aiškų planą, jis jaučiasi daug ramiau. Nerimas kyla tada, kai žmogus nežino, ką daryti“, – sakė jis.
E. Šidlauskas dalijosi savo patirtimi, kad kai kurios pas jį į konsultacijas ateinančios šeimos neretai jau yra aptarusios veiksmų planą su vaikais.
Anot jo, vaikai jau žino, kad tam tikru atveju turėtų važiuoti namo arba susitikti konkrečioje vietoje. Tokie susitarimai suteikia saugumo jausmą.
„Dėl to pasiruošimas ir aiškus planas tikrai padeda sumažinti nerimą“, – teigė E. Šidlauskas.
Iš Mindaugo Sinkevičiaus – naujausia žinia dėl su dronais susijusių incidentų
Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, praėjusią naktį Lietuvoje užfiksavus du su bepiločiais orlaiviais susijusius incidentus, į gyventojus kreipėsi premjeras Mindaugas Sinkevičius.
„Sudėtinga naktis“, – trečiadienio rytą „Facebook“ rašė M. Sinkevičius.
Toliau jis dėstė, kreipdamasis į gyventojus: „Pagal naujausią NKVC informaciją, regione fiksuoti 4 dronai, dešimtys balionų atžymų.
Vienas dronas praskrido Lietuvos teritoriją. Taikinį bandyta neutralizuoti. Prie Biržų, pirminiais duomenimis, rastos iš NATO naikintuvo paleistos raketos nuolaužos.
Prašau gyventojų, radusių įtartinų objektų, saugoti save – nesiartinti, jų neliesti ir pranešti tarnyboms numeriu 112. Ačiū visiems, kurie šią naktį tarnyboms pranešė apie pastebėtus įtartinus objektus.
Šios nakties įvykiai bus išsamiai nagrinėjami“.
Iš NKVC vadovo – žinia po neramios nakties Lietuvoje
Lietuvoje praėjusią naktį fiksuoti du su bepiločiais orlaiviais susiję incidentai. Pirmuoju atveju trys dronai buvo pastebėti Baltarusijos teritorijoje, o antrojo epizodo metu vienas dronas iš Baltarusijos pateko į Lietuvos oro erdvę, perskrido dalį šalies ir ties Pasvaliu ją paliko, pranešė Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.
„Į Lietuvos teritoriją įskrido vienas, greičiausiai, dronas – toks yra pirminis patvirtinimas. Čia kalbame apie antrą epizodą, kai į pietinę Lietuvos pusę įskrido dronas iš Baltarusijos pusės.
Jis pateko į Lietuvos teritoriją ties Druskininkais. Tikėtina, jis trumpam įskrido į Lenkijos teritoriją ir iš ten pasuko į Šiaurės Lietuvą per Marijampolę, Kauno apskritį, Panevėžio ir maždaug ties Pasvaliu paliko oro erdvę“, – LRT radijui trečiadienio rytą kalbėjo V. Vitkauskas.
Tuo metu pirmasis atvejis apie 23 val. buvo fiksuotas Baltarusijos teritorijoje. Pasak NKVC vadovo, Baltarusijoje buvo pastebėti galimai trys dronai, kurie į Lietuvos teritoriją nepateko.
„Vienas iš jų pateko į Latviją, po to įskrido į Rusijos šiaurinę dalį“, – pažymėjo V. Vitkauskas.
Į Lietuvą įskridusio bepiločio orlaivio paieškai iš Šiaulių buvo pakelti NATO naikintuvai. Anot V. Vitkausko, jie aptiko objektą, tačiau jo numušti nepavyko.
„Naikintuvai buvo aptikę objektą, turėjo gana arti kontaktą, bet kodėl nepavyko numušimas, palaukime komentarų iš mūsų karinių oro pajėgų“, – sakė NKVC vadovas.
Oro uostų veiklą trikdė ir oro balionai
Dar prieš trečiadienio naktį fiksuotą incidentą su dronu antradienio vakarą Vilniaus ir Kauno oro uostų veiklą sutrikdė ir oro balionai.
Pasak V. Vitkausko, pirmųjų įspėjimų apie galimą skrydžių trikdymą dėl balionų sulaukta apie 21.30 val.
„Buvo visas kompleksas problemų. Viskas prasidėjo nuo balionų, nes apie 21.30 val. sulaukėme indikacijų apie balionus, kad gali būti grėsti sutrikdymai. Pirminis oro uosto uždarymas Vilniuje, o paskui ir Kaune, įvyko būtent dėl balionų“, – teigė NKVC vadovas.
Visgi vėliau, jo teigimu, situacija eskalavosi dėl į Lietuvos teritoriją įskridusio drono, todėl oro erdvė buvo uždaryta dar kartą.
Lietuvos oro uostai (LTOU) pranešė, kad daliniai oro erdvės ribojimai virš Vilniaus oro uosto buvo įvesti 21.21 val. ir truko iki 21.56 val.
Ribojimai paveikė tris skrydžius ir 465 keleivių. Anot bendrovės Lietuvos oro uostai, vienas privatus orlaivis buvo nukreiptas į Kauno oro uostą, taip pat vėlavo skrydžiai į Hurgadą ir iš Nicos.
Kauno oro uosto veikla laikinai buvo sustabdyta nuo 21.47 val. iki 23.45 val.
ELTA primena, kad trečiadienio naktį vienoje po kitos Pietų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos savivaldybių buvo paskelbta galimo oro pavojaus grėsmė. Raudoni įspėjimai buvo išsiųsti Panevėžio, Pasvalio ir Biržų rajonų bei Panevėžio miesto gyventojams, o Radviliškio, Ukmergės, Anykščių, Kupiškio ir Pakruojo rajonų – geltoni.
Tikėtino oro pavojaus grėsmė taip pat skelbta Kėdainių rajone, Kauno mieste ir rajone, Prienų rajone, Marijampolės apskrityje bei Druskininkų ir Lazdijų rajonuose Alytaus apskrityje. Tai reiškė, kad gyventojai turėjo eiti į priedangas ar kitas saugias vietas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
