„Anksčiau buvome užspausti, tuos 50 metų neįgalus žmogus tik užpečkiuose ir ubagynuose gyveno, kaip pasakoja Kazys Saja apsakyme „Ubagų sala“, – sako J. Mačiukevičius. – Dabar žmogus su didesne ar mažesne negalia gatvėje, teatre, ar restorane jau niekam nekelia nuostabos, o anksčiau, būdavo, vaikai pirštais taip ir rodydavo: „Mama, kas ten, kodėl taip?..“ Visuomenės švietimas labai daug duoda.“
Parengė Lietuvos žmonių su negalia sąjunga
Jau 25 metai kartu