Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Kauno klinikų gydytoja endokrinologe Džilda Veličkienė.
Cukrinis diabetas Lietuvoje: sergančiųjų daugėja
Diabetas tikrai dažnai vadinamas viena sparčiausiai plintančių lėtinių ligų, ką, beje, ir byloja statistiniai duomenys. Kokią situaciją šiandien Lietuvoje matote jūs? Kaip jūs ją vertinate?
D. Veličkienė: Taip, iš tiesų, sergamumas cukriniu diabetu didėja visame pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje. Na, gal liūdna žinia yra ta, kad didėja ne tik sergančiųjų antrojo tipo cukriniu diabetu skaičius, tačiau sergančiųjų pirmojo tipo cukriniu diabetu Lietuvoje taip pat pastaraisiais metais daugėja. Ir tie skaičiai yra iš tiesų įspūdingi: jeigu prieš keletą metų tai buvo 130-140 tūkst., tai paskutinių metų statistika sako, kad mes Lietuvoje turime apie 170 tūkst. sergančiųjų cukriniu diabetu.
O kaip su vaikais? Ar matote, kad ir vaikų tarpe diabeto atvejų daugėja taip pat?
D. Veličkienė: Taip, deja, bet vaikučių, susergančių pirmojo tipo cukriniu diabetu, pastaraisiais metais taip pat daugėja.
Kokie požymiai gali įspėti apie cukrinį diabetą
Džilda, kokie pirminiai požymiai gali būti tos „raudonos lemputės“, signalizuojančios, kad metas kreiptis į gydytoją?
D. Veličkienė: Pakalbėkime pirmiausia apie antrojo tipo cukrinį diabetą, kuris bendrai nuo viso cukrinio diabeto sergančiųjų skaičiaus sudaro beveik 90 proc. Didžioji dalis serga arba gali sirgti antrojo tipo cukriniu diabetu ir, kaip aš minėjau, požymių cukrinio diabeto šito tipo atveju dažniausiai nėra.
Kas turėtų atkreipti į tai dėmesį? Iš tiesų, gana platus ratas žmonių turi riziką susirgti. Kam gi mes sakome, kad ta rizika yra šito tipo cukriniam diabetui išsivystyti? Tai yra žmonės, kurie turi per didelį kūno masės indeksą. Tai jau mes kalbame apie kūno masės indeksą, didesnį negu 25. Jeigu jūsų kūno masės indeksas yra didesnis ir jis nėra sudarytas labiausiai iš raumeninės masės, o tikėtina, kad iš riebalinio audinio pertekliaus, jau turėtumėte kreiptis į savo šeimos gydytoją ir atlikti tyrimus, kurie patvirtintų arba paneigtų cukrinį diabetą.
Visi žmonės, kurie turi bet kokią širdies ir kraujagyslių ligų riziką – arterinę hipertenziją, lipidų apykaitos sutrikimą, bet kokį kitą širdies susirgimą, taip pat yra rizikos grupėje, kad jie gali turėti nediagnozuotą, paslėptą antrojo tipo cukrinį diabetą.
Kitas dalykas, visi, kurių artimi giminaičiai serga cukriniu diabetu, taip pat yra didesnėje rizikoje, kad gali sirgti šita liga, irgi turėtų tikrintis atlikdami gliukozės tolerancijos mėginį pas šeimos gydytoją. Ir moterys, kurioms nėštumo laikotarpiu buvo diagnozuotas nėščiųjų diabetas, taip pat turi didesnę riziką gyvenimo eigoje susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu. Taigi, tą seką noriu taip pabrėžti ir akcentuoti, kad sergančiuosius antrojo tipo cukriniu diabetu, net jeigu jie nejaučia simptomų, reikėtų tikrinti profilaktiškai, nepriklausomai nuo simptomų buvimo.
Jeigu jau atsirado troškulys, bendras silpnumas, lytinių organų niežulys, kokios infekcijos odoje, tai jau signalas, kad glikemija greičiausiai bus labai aukšta ir tai jau bus pavėluota diagnozė.
Jeigu kalbame apie pirmojo tipo cukrinį diabetą, tai didesnė rizika šita liga susirgti yra sergančiųjų giminaičiams, ypač pirmos eilės giminaičiams ir iš tiesų, dabartinis požiūris labai keičiasi. Jeigu anksčiau lygtai buvo siekiama tik laiku diagnozuoti ir atpažinti ligą, kai ji jau manifestuoja visu savo gražumu – o dažniausiai tai prasideda svorio mažėjimu, dideliu troškuliu, dideliu alkiu, bet svorio nedidėjimu, na, ir manifestuoja, ryškiausiai būna ketoacidozė, neretai pacientai atvyksta į skubiosios pagalbos skyrių jau esant labai blogai būklei.
Dabartinis požiūris sako, kad reikėtų pirmojo tipo cukriniu diabetu sergančiųjų pirmos eilės giminaičius reguliariai tikrinti, kiek yra tam tikrų antikūnų, kurie gali sukelti kasos pažaidą, ir tą būklę diagnozuoti anksti, reguliariai atliekant taip pat gliukozės tyrimus.
Ar cukraus vartojimas gali sukelti diabetą?
Vis dar tikrai dažnai galima išgirsti, kad diabetą sukelia per didelis tas cukraus vartojimas. Kiek tame yra tiesos?
D. Veličkienė: Ir taip, ir ne. Iš tiesų, neretai tokius komentarus girdžiu, kad taip sako žmonėms, sergantiems pirmojo tipo cukriniu diabetu. Čia yra visiška netiesa, nes ligos priežastis yra kita ir tiesiogiai su cukraus vartojimu ši liga nėra siejama.
Jeigu kalbame apie antrojo tipo cukrinį diabetą, tai tame yra tiesos, bet labiausiai mes kalbame per svorio didėjimą. Kuo didesnis lengvai pasisavinamų angliavandenių ar cukrų, netgi tų, kurie yra paslėpti tam tikruose produktuose – tai nereiškia, kad mes tiesiog dedamės daug cukraus į maisto produktus, bet neretai vartojame tuos produktus, kuriuose jau gamybos procese yra įdėti cukrūs – tai šis didelis perteklinis cukraus vartojimas skatina kūno svorio didėjimą, skatina atsparumą insulinui ir skatina ligos vystymąsi.
Yra labai įdomūs padaryti tyrimai: jeigu mes pasižiūrėtume maždaug prieš 100 metų, kiek žmonės suvartodavo cukraus. Iš kur jie galėdavo gauti, ar ne? Tai buvo kažkokios didelės šventės, kai gamindavo pyragus ar kažkokius saldėsius, kažkiek būdavo natūraliuose maisto produktuose, bet tiek, kiek dabar žmogus gali gauti nuėjęs į prekybos centrus produktų, kuriuose yra cukraus, net sunku įsivaizduoti.
Yra duomenys, kad, sakykime, dabar vidutiniškai Lietuvoje ir Europoje žmogus per metus suvartoja 70-80 kilogramų cukraus. Tarpukario Lietuvoje tai buvo apie 7-8 kilogramus per metus suvartojamo cukraus. Kiek vėliau, kai atsidarė Marijampolės cukraus fabrikas ir sumažėjo cukraus kaina, nes iki tol Lietuva cukrų įsiveždavo daugiausiai iš Čekoslovakijos, suvartojimas iš karto šoktelėjo, pasidarė apie 15-17 kilogramų per metus.
Tai tas skirtumas, kurį dabar mes stebime visuomenėje, vertinant bendrą cukraus suvartojimą, yra tiesiogiai siejamas su antsvorio ir nutukimo tendencijomis ir noriu pasidžiaugti Lietuvoje, kad yra priimtas įstatymas dėl cukrumi saldintų gėrimų tam tikros kainodaros, kuri turėtų palankiai atsiliepti ir žmonių sveikatai.
Visos laidos klausykite čia:
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
