Radijo „Promin“ eteryje jis prisiminė, kaip jis kažkada pateko į apšaudymą ir tąkart vos neteko atsisveikinti su gyvenimu.
Atsidūrė akistatoje su mirtimi
Tada jam pavyko pasidaryti asmenukę, nes jis manė, kad tai bus paskutinė jo nuotrauka. Tačiau, laimei, jam ir jo kolegoms pavyko pasprukti.
„Kai visą parą esi apsuptas karo veiksmų, laikai tai savaime suprantamu dalyku. Kai pirmą kartą buvome apšaudyti, vaikščiojome su Vladimiru, bataliono vadu, ir Sergejumi Loiko.
Kažkas mus įdavė, mes išėjome į lauką ir buvome apšaudyti. Niekada nebuvau bėgęs taip greitai ir iškart supratau, kodėl reikia šalmo“, – pasakojo J. Jurčenka.
Jis pridūrė, kad jau buvo atsisveikinęs su gyvenimu, tačiau jiems vis tiek pavyko pabėgti, praneša UNIAN:
„Bombos krito vis arčiau ir arčiau, aš jau buvau atsisveikinęs su gyvenimu, padariau paskutinę nuotrauką. O šalia manęs buvęs brolis sako: „Žmonės, tu ir aš, dabar esame geresnėje vietoje. Mums tai didelė garbė“.
Jis taip pat sakė, kad svarbu suprasti, kad karas taip pat yra darbas. Ir jeigu bijai, tampi našta savo kolegoms, o tai – pati blogiausia situacija.
