Netikėti verslininko ir jo žmonos veiksmai sukėlė nuostabą ir spėlionių bangą. Naujienų portalui tv3.lt apie veiksmų reikšmę bei galimą poveikį visuomenei komentuoja psichologas Edvardas Šidlauskas.
Atskleidė, ar anketų „užsišaldymas“ gali rodyti kaltę
Psichologas E. Šidlauskas pabrėžia, kad kol kas Lietuvoje nėra jokių kaltinimų ar tyrimų šiuo klausimu. Jei žmonės be jokių kaltinimų užsišaldo savo socialinių tinklų paskyras, dažniausiai tai yra savisauga nuo psichologinio smurto, kuris internete pasitaiko itin dažnai.
„Daug žmonių jau ima suprasti socialinius tinklus kaip toksišką terpę ir ima labai stipriai riboti savo dalyvavimą jose. Kai kurie išvis atsisako, kiti tiesiog riboja sąveiką, nes dažniausiai dominuojanti emocija ten yra pyktis. Kaip gyviems žmonėms, mums visiems yra nemalonu, kai apie mus rašoma neigiamai, ir tai labai sunku atlaikyti“, – aiškina jis.
Anot psichologo, socialinių tinklų paskyrų „užsišaldymas“ arba ribojimas, kai žmonės laikinai atsitraukia iš viešos erdvės, yra protinga savisauga ir atsijungimo nuo toksiškos aplinkos forma.
„Žinant mūsų visuomenės brandumo lygį, nenuostabu, kad žmonės gali būti apkaltinti viskuo nuo Adomo ir Ievos laikų. Kiek yra tikros kaltės – kitas klausimas. Daug žmonių tiesiog bendravo su Epsteinu, kuris buvo milijardierius, keliavo po pasaulį ir vykdė finansinę veiklą.
Dalis žmonių galbūt net nesusidūrė su jo neteisėta veikla. Kol kas nėra įrodytos jokios nusikalstamos veiklos, tad tokie „užsišaldymai“ dažniausiai yra būdas apsaugoti save“, – teigia E. Šidlauskas.
Socialinių tinklų atsijungimas – savisauga ar pasekmės visuomenei?
Pasak psichologo E. Šidlausko, socialinių tinklų paskyrų „užšaldymas“ dažniausiai yra blaivus požiūris ir savisaugos priemonė.
„Kita vertus, tai gali būti ir teisinis žingsnis – norint neįsivelti į diskusijas, neprisišnekėti ir neišsiduoti. Bet kuriuo atveju aš nežinau tikrųjų motyvų“, – aiškina jis.
Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad didelis matomumas socialiniuose tinkluose dažnai siejamas su didesne vienišumo patirtimi realiame gyvenime:
„Kuo žmogus daugiau matomas socialiniuose tinkluose, tuo jis dažniau pasyvesnis realiame gyvenime. Tai savotiška kompensacija – virtualus aktyvumas imituoja socialinį gyvenimą. Tuo metu žmonės, turintys šeimas, draugus ar aktyvų tikrą gyvenimą, socialiniuose tinkluose praleidžia kur kas mažiau laiko.“
Kalbėdamas apie galimą poveikį visuomenei, E. Šidlauskas pabrėžia, kad tokie veiksmai gali sukelti neigiamą asociaciją.
„Dalies žmonių emocinė reakcija jau susiformuoja – jie gali pradėti abejoti ar pervertinti situaciją. Tai gali paveikti planuojamus susitikimus ar bendravimą su tais žmonėmis ir netgi šiek tiek pakenkti jų reputacijai“, – priduria specialistas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
