Penkiolika komandų pasiūlė inovatyvius sprendimus regos sutrikimų srityje – nuo išmaniųjų įrankių diagnostikai iki pacientų srautų optimizavimo. Pirmąją vietą iškovojo idėja, galinti iš esmės pakeisti, kaip pacientai patenka pas oftalmologą – ji optimizuotų pacientų srautus ir sutrumpintų laukimo eiles, rašoma ptranešime spaudai.
Dėmesys – eilėms ir prevencijai
Sveikatos hakatone dalyvavusios komandos skyrė dėmesį prevencijai stiprinti, didinti informuotumui apie ligas, mažinti eiles ir perteklines konsultacijas. Dalyviai ieškojo idėjų, kaip priartinti pacientams palankius sprendimus, spartinti diagnostiką, integruoti inovacijas į sveikatos priežiūros procesus ir sumažinti naštą sveikatos priežiūros sistemai.
Nugalėtojas pasiūlė sprendimą sukurtą siekiant optimizuoti pacientų srautą ir sutrumpinti laukimo laiką pas oftalmologus. Jo esmė – suteikti įrankį šeimos gydytojui, kuris, įvertinęs paciento nusiskundimus dėl regėjimo pablogėjimo, gali objektyviai nustatyti, kokio lygio specialisto (II ar III) konsultacijos reikia konkrečiam pacientui. Taip pat pasiūlytas sprendimas turi įvertinti, per kokį laiką pacientas turi patekti pas oftalmologą, kad būtų išvengta komplikacijų ar regėjimo pažaidos. Nugalėjusios komandos sprendimas praktikoje užtikrintų, kad skubią pagalbą gautų tie, kuriems pagal klinikinę būklę to labiausiai reikia, o mažesnės rizikos pacientai būtų nukreipiami planine tvarka.
Idėjos nugalėtojos autorius Yonas Safi, studijuojantis LSMU Medicinos fakultete, jau dabar džiaugiasi, kad idėjos įgyvendinimas pasistūmėjo į priekį. „Pasidalinęs savo laimėjimu „LinkedIn“, sulaukiau žinutės iš JAV įsikūrusios įmonės generalinio direktoriaus, dirbančio panašioje srityje, turėsime virtualų susitikimą idėjoms pasikeisti. Nuo to laiko buvau pakviestas į kelis bendradarbiavimo ir tyrimų pokalbius iš įvairių pasaulio vietų“, – įspūdžiais dalijasi jis.
Inovacijų reikšme neabejojanti renginio organizatorė LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centro projektų vadovė Inga Kanapeckienė sako, kad hakatono tema „Mission-Vision“ leido dalyviams atskleisti ne tik technologines ar medicinines žinias, bet ir parodyti, kad turime stiprią, veiklią bendruomenę, siekiančią pokyčių.
„Dalyvių sprendimai įrodo, koks stiprus yra mūsų inovatorių bendruomenės potencialas. Vos per 48 valandas sukurtos idėjos tampa atspirties tašku tolimesnei veiklai ir skatina inovacijų pažangą sveikatos srityje“, – sako I. Kanapeckienė.
Regos praradimas – daugiau nei sveikatos iššūkis
Nors apie regos sutrikimus įprasta galvoti kaip apie sveikatos problemą, visi ekspertai vienbalsiai sutaria, kad sprendimams reikėjo gerokai kompleksiškesnio požiūrio. „Roche“ pacientų partnerystės vadovė oftalmologijos srityje Iris Van den Brande sakė, kad daugelis dalyvių suprato šį problemos daugiasluoksniškumą ir pažvelgė ne tik kaip į medicininį, bet ir kaip į socialinį bei emocinį iššūkį.
„Komandos sujungė įvairias disciplinas, nuo dirbtinio intelekto iki dizaino, nuo duomenų mokslo iki psichologijos, kad sukurtų įtraukius, praktiškus ir į žmogų orientuotus sprendimus. Atvirumas bendradarbiavimui ir empatija, išreikšta jų idėjose, tikrai atspindėjo permąstymo, pertvarkymo ir rehumanizavimo dvasią“, – įspūdžiais dalijosi iš Belgijos atvykusi ekspertė.
Anot jos, regos praradimas daugiau nei sveikatos iššūkis ir turi įtakos žmonių gyvenimui, darbui, bendravimui ir dalyvavimui visuomenėje. Norint spręsti šią problemą, reikalingas tarpdisciplininis technologų, klinikų, politikų, pacientų organizacijų, teisininkų ir dizainerių bendradarbiavimas.
„Šiandien visame pasaulyje vieni didžiausių iššūkių yra vėlyva diagnostika, nevienodas prieinamumas prie sveikatos priežiūros paslaugų ir ribotas supratimas apie ankstyvuosius akių sveikatos sutrikimų požymius. Daugeliui žmonių, ypač kaimiškose ar nepakankamai aptarnaujamose vietovėse, vis dar sunku dalyvauti profilaktiniuose patikrinimuose ar reabilitacijos programose. Be medicininių aspektų, nereikėtų pamiršti ir emocinio poveikio, nepriklausomybės praradimo, nerimo dėl ateities ir prieinamos informacijos ar paramos tinklų trūkumo. Sprendžiant šiuos iššūkius reikia efektyvių sistemų, integruojančių prevenciją, ankstyvojo aptikimo, gydymo ir socialinės įtraukties priemones, kūrimą“, – pagrindinius iššūkius vardija ekspertė.
Ekspertė I. Van den Brande įsitikinusi, kad regos sveikatos ateitį formuos pažangios ir empatiškos technologijos, taip pat galėsime stebėti platesnį AI naudojimą atrankoje ir diagnostikoje, teleoftalmologiją, kuri atneš žinias į atokias vietoves, ir skaitmenines priemones, padedančias žmonėms stebėti savo regėjimą kasdieniame gyvenime. „Tikrosios naujovės atsiras iš to, kaip šios priemonės bus kuriamos ir naudojamos su žmonėmis. Kitas žingsnis yra ne tik geresnė technologija, bet ir geresnis ryšys: prieinami, teisingi ir tikrai orientuoti į žmonių orumą, nepriklausomybę ir gyvenimo kokybę sprendimai“, – pabrėžia ji.
Tai – jau septintasis LSMU organizuojamas sveikatos hakatonas „Hospiton“.
