„Tai tylus ir ramus darbas. Niekas nekalba, nesimuisto ir neužduoda šimtų klausimų“, – su jam būdingu humoro jausmu pasakoja jis.
Vis dėlto paaiškėja, kad kapinėse pasitaiko situacijų, kurias sunku pamiršti, rašo fakt.pl.
„Prie mirties priprasti neįmanoma“
Prieš tapdamas duobkasiu, A. Strzeszakas dirbo su antkapiais. Kaip pats pripažįsta, tokio profesinio kelio neplanavo.
„Kaip dažnai tokiais atvejais nutinka, viską nulėmė atsitiktinumas. Dirbau akmens apdirbimo įmonėje ir dažnai turėdavau reikalų su kapinėmis, laidotuvėmis, antkapių nuėmimu prieš laidojimą, mauzoliejų atidarymu“, – pasakoja jis.
„Po 15 metų nusprendžiau pakeisti darbovietę ir patekau į akmens apdirbimo įmonę, kuri taip pat teikė laidojimo paslaugas. Taip laidotuvės, kapų kasimas ir karstų nešimas ant pečių tapo mano kasdienybe“, – sako jis.
Artimieji jo ne kartą klausė, ar jis nebijo mirusiųjų. Nors pats yra pripratęs prie savo darbo pobūdžio, pripažįsta, kad prie mirties priprasti neįmanoma.
„Kaip reagavo artimieji? Manau, didesnio atgarsio nebuvo, nors kartais sulaukiu klausimų, ar nebijau, ar nesapnuoju mirusiųjų.
Tiesą sakant, prie mirties priprasti neįmanoma, ji visada lieka kažkur mintyse, nes dažnai mirusieji buvo žmonės, kuriuos pažinojai, matydavai, su kuriais kalbėdavaisi“, – prisipažįsta jis.
Duobkasys atskleidė neįprastas istorijas iš kapinių
Nors kapinės dažniausiai siejamos su tyla ir susikaupimu, darbo metu pasitaiko ir netikėtumų. Adamas prisimena neįprastą radinį.
„Ar šis darbas susijęs su kokiomis nors istorijomis? Tai tylus ir ramus darbas. Niekas nekalba, nesimuisto ir neužduoda šimtų klausimų. Kol kas nesusidūriau su niekuo antgamtišku ir tikiuosi, kad taip ir liks.
O labiausiai nustebino tai, kad kasant kapą pavyko aptikti seną antkapį, kurį buvo užkasusi ankstesnė komanda“, – pasakoja jis.
Jis taip pat prisiminė istoriją apie du paauglius, kuriuos sutiko kapinėse sutemus. Tuomet nusprendė nekaltai pajuokauti.
„Ar pasitaiko absurdiškų ir juokingų situacijų? Greičiau ne. Laidojimo ceremonijoje dirbame penkiese ir kiekvienas stengiasi užtikrinti, kad nenutiktų nieko blogo.
Gal tai ir nebuvo juokinga situacija laidotuvių metu, tačiau kartą, eidamas į kapines, prie vartelių sutikau du maždaug 15 metų vaikinus. Buvo jau gana vėlu ir temo, o einant per kapines buvo galima sutrumpinti kelią maždaug pusvalandžiu.
Vienas jų paklausė, ar gali eiti kartu su manimi. Žinoma, neprieštaravau. Einame, ir po kurio laiko vienas jų paklausia, ar nebijau tamsoje vaikščioti per kapines.
Atsakiau, kad nebijau, nes bijojau tada, kai buvau gyvas. Tiesą sakant, net nežinau, ar tie vaikinai jau nebebėga“, – juokdamasis prisimena jis.
Žinomų žmonių laidotuvių ceremonija mažai kuo skiriasi nuo įprastos
Duobkasio taip pat buvo paklausta apie žinomų žmonių laidotuves. Ar tokios ceremonijos kuo nors skiriasi nuo kitų?
„Ar esame laidoję žinomų žmonių? Dažniausiai tai būna mūsų aplinkos žmonės: meras, žinomas verslininkas, gydytojas.
Pati ceremonija iš esmės nesiskiria nuo paprasto mirtingojo laidotuvių, tačiau, suprantama, susirenka daugiau žmonių, todėl būna daugiau žvakių, daugiau gėlių.
Be to, visada iš viršaus būna nurodymas, kad viskas turi būti kuo geriausia, nes tai buvo žinomas žmogus“, – apibendrina jis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
