Vis dėlto, reikėtų pastebėti vieną detalę, kuri keičiasi: prieš liepos 1 dienos reformą, kol smurtas prieš vaikus nebuvo uždraustas, dauguma lietuvių teigė, kad smurtą uždrausti būtina, kad pavyktų apsaugoti vaikus nuo agresijos, tačiau dabar atsirado teigiančių, kad menkas pliaukštelėjimas – nėra didelė nuodėmė.
Vadina trauma
Visi kone sutartinai tvirtina, kad vaikų atimti iš šeimos nereikėjo. Dar daugiau: kol tėvai šiandien dalyvavo planuotame susitikime su Vaikų teisių apsaugos specialistais, prie tarnybų pastato Kaune su plakatais piketavo kauniečiai.
Jie tvirtino, kad vaikai privalo būti grąžinti šeimai, mat atskyrimas nuo tėvų – didelė trauma tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Pykčio neslėpė ir internautai, kurie viešai, neslėpdami savo vardų ir pavardžių, ryžosi iškoneveikti Vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmus.
Viešai rašoma: „Vaikų teisių tarnyba atliko viešųjų ryšių akciją. Na, mama „pliaukštelėjo“, tėvas tai ne. Kodėl vaikai atimti iš tėvo? Tarnyba, atėmusi vaikus, pasielgė neapgalvotai, gėdingai. Vaikams pas „laikinus globėjus“ tikrai nėra geriau nei pas tėvus“, – rašė pasipiktinęs vyras.
Jam pritarė dar vienas asmuo, sakydamas, kad, būdamas šių tėvų vietoje, jis skubėtų paduoti vaikus atėmusią tarnybą į teismą už įgaliojimų viršijimą.
„Nedovanočiau aš jiems už vaikų patirtą psichologinį smurtą. Ką tie vaikučiai jautė išplėšti iš mamos rankų ir tampomi po svetimus globėjus. Baisu“, – antrino Odeta.
„Tiems, kur tėvai girtuokliai ir tikrai pagalbos reikia, niekas nieko nedaro. Gėdos turėkite“, – rašo kaunietė.
Prabilo giesmėmis
Tarp šeimą palaikančių atsirado net tokių, kurie viešai džiaugėsi nebegyvenantys Lietuvoje.
„Džiaugiuosi, kad patiems nereikia vargti prie tokių įstatymų Lietuvoje. Lietuvos valdžia jau nebežino, ką kvailiau sugalvoti. Baisu, kaip tyčiojamasi iš žmonių, tiesiog norisi rėkti, kad žmonės bėgtų iš šios valstybės“, – piktinosi dar viena neabejinga pilietė.
Netrukus naujienų apie šeimą skaitytojai ėmė dalintis ne tik įžvalgomis, bet ir suskubo cituoti giesmes, kurių žodžiais prašo užjausti šeimą ir atimtus vaikus.
„Nuženk nuo akmens, o Marija“, – rašoma viename komentare ir prašoma visų geros valios žmonių gelbėti vaikus.
Pliaukštelėjimai – ne nuodėmė
Vis dėlto, kai Lietuvoje nuskambėjo Kėdainiuose motinos ir patėvio užmušto Matuko atvejis, lietuviai vienijosi norėdami uždrausti bet kokios formos smurtą šeimoje ir teigė, kad net menkiausias pliaukštelėjimas per rankas ar užpakalį gali padaryti neatitaisomą žalą vaikams.
Dabar, viešai nuskambėjus Kručinskų šeimos atvejui, komentatoriai sako, kad pliaukštelėjimas nėra didelė nuodėmė:
„Kokia baisi nuodėmė, vaikui per užpakaliuką sudavė ir per ranką. Vaikų teisės ieško problemų, kur jų nėra, o kur iš tikrųjų yra, jie nemato.
Mes vaikystėje ne vieną kartą gaudavome į skūrą ir nieko – gyvi, sveiki likome, bet užaugome išmokę gerbti tėvus, vyresnius žmones ir jausti atsakomybę. O kas atsakys už tai, jeigu mama neatlaikys šio spaudimo?
Ar prisiims atsakomybę vaikų teisės, o gal tas, kas filmavo. Bet kokiu atveju nereikia pamiršti, kad lazda turi du galus“, - rašoma viešojoje erdvėje.
Lietuviai pastebi dar kai ką: daugeliui atrodo, kad nuotraukose rodomi kauniečių vaikai – itin tvarkingi ir prižiūrėti.
„Vaikai švarūs, tvarkingi, sveiki. Panašu, kad augo mylinčioje šeimoje“, – pastebi moteris.
Psichiatras įvertino situaciją
Primename, kad vakar tv3.lt vaikų psichiatras Linas Slušnys tvirtino, kad šis atvejis, kai iš šeimos buvo paimti vaikai, tik parodė tarnybų norą pademonstruoti jėgą ir galią prieš paprastus žmones.
„Kone pagrindine priežastimi, kodėl buvo nuspręsta paimti vaikus iš šios šeimos, buvo traktuojamas tėvų nenoras kažką keisti ir bendrauti po paties įvykio su specialistais.
Ištikti šoko jie nepanoro priimti pagalbos ir tai visiškai suprantama.
Tai, mažų mažiausiai, skandalas ir tam tikrų institucijų nesugebėjimas pritaikyti veikiančio įstatymo“, – sako pašnekovas.
Vadina galios demonstravimu
Grėsmę ir uždelsto veikimo bombą šioje reformoje L. Slušnys matė jau seniai ir dabar prisimena lemtingus žodžius, kuriuos išgirdo iš tarnybų: „Vaikų paėmimas iš šeimos turi būti prilygintas priverstiniam gydymui. Toks Lietuvoje negali būti pritaikytas, jeigu nėra mažiausiai 3 asmenų parašų.
Šiuo atveju pasirašyti dėl vaikų atėmimo turėtų seniūnas, tarnybų atstovas ir, pavyzdžiui, socialinis darbuotojas.
Kol parašų nėra, turėtų būti taikomos kitos pagalbinės priemonės šeimai, o vaikų paėmimas gali būti tik kraštutiniu atveju.
Šiuo atveju vaikų paėmimas tapo galios demonstravimu. Esu ne kartą klausęs Kauno tarnybų apie tai, kaip jie elgsis vienu ar kitu atveju, jeigu, tarkime, priims netinkamą sprendimą arba atliks netinkamą veiksmą. Jie man atsakė štai ką: „Jūs nepergyvenkite, mes atsirašinėti mokame“. Štai ką jie man sakė“, – prisimena L. Slušnys.
Dvigubas stresas
Po vaikų paėmimo netrukus pasklido žinia, kad mažamečiai brolis ir sesė pas laikinus globėjus jaučiasi sutrikę, mergytė neišlipa iš lovos.
Pasak psichiatro, tai yra visiškai natūralu: „Balsas, tonas kituose namuose visiškai skiriasi nuo tėvų. Juk tėvai savo vaikus gerai pažįsta net be kalbų, o buvimas su kitais suaugusiais, žinoma, yra kupinas stresas.
Turime dvigubai stresinę situaciją, kurioje, esu įsitikinęs, vaikams sunkiau adaptuotis ir prisitaikyti.
Problema gali būti ir tai, kad, klausant šią istoriją, tėvų namai nebuvo blogi, šeima nebuvo katastrofinė. Tai reiškia, kad vaikai nepateko iš blogų namų į geresnius“, – sako specialistas.
