Dažnai žmonės nežinodami, kaip tinkamai pasiekti savo norimų kūno linijų, griebiasi paskutinio šiaudo ir pradeda laikytis organizmą alinančių, tačiau greitą poveikį atnešančių trumpalaikių dietų, kurių esmė – suvalgyti kuo mažiau, kad svoris kristų žaibišku greičiu. Dietologas E. Grišinas sako, kad tokios dietos tikrai nepriveda prie gero.
„Jeigu kalbėsime apie banalias dietas, pavyzdžiui, grikių dieta ar japoniška kopūstų sriubos dieta, tai apskritai tai yra netinkamos žmogaus organizmui dietos, nes jų laikantis gaunamas tik labai mažas spektras maistinių medžiagų. Kaip dietologas, aš tokių dietų nerekomenduoju, nes jos prie gero nepriveda.
Jeigu vis dėlto žmogus užsispyrė ir nori laikytis, pavyzdžiui, grikių dietos, pasak dietologo, jam reikėtų įvertinti, kiek per dieną grikių reikės suvalgyti.
„Ko žmogus siekia su dieta? Kalorijų deficito. Kalorijų deficitas negali būti labai griežtas, kad žmogus nepalūžtų labai greitai ir būtų metabolizmo procesai jo organizme. Todėl reikia gauti tų grikių bent tiek, kad atitiktų maždaug 80 proc. jo įprastai gaunamo energijos kiekio, kad suvalgytų 20 proc. mažiau kalorijų nei įprastai“, – nurodo jis.
Tokiu būdu palaipsniui mažinamas svoris, tačiau gautas rezultatas visgi priklausys nuo to, kaip elgsitės baigę dietą.
„Dažniausiai taip ir atsitinka. Vadinamasis jojo efektas, nes po to žmogus pradeda valgyti viską, nes nežino, kokią energinę vertę turi vienas ar kitas maisto produktas, todėl kad laikydamasis dietos valgė tik grikius ir tai baigiasi ne geriausiomis išeitimis. Tiek ir žmogaus savijautai, tiek ir atspindžiui veidrodyje“, – sako E. Grišinas.
Vien dietos neužteks
Dar viena populiari dieta – Dukano arba baltymų dieta. Internete pristatant šią dietą rašoma, kad ji neturi jokio grįžtamojo poveikio, tačiau dietologas sako, kad tai būtų įmanoma tik tuo atveju, jeigu Dukano mitybos principų žmogus laikytųsi visą gyvenimą.
„Mūsų maisto pasiūla yra labai plati ir retas žmogus valgo, kaip sportininkai, pavyzdžiui, grikiai, ryžiai, višta, kalakutiena beveik visą gyvenimą. Retas žmogus taip valgo ir sau leidžia tikrai daugiau. Jeigu prie Dukano dietos pridėsime daugiau produktų iš maisto pasiūlos ir, jeigu tas produktas bus nelabai sveikas, procesas nutruks ir rezultatai bus iškraipyti. Taip žmogus negaus savo norėto rezultato.
Taip pat ne viskas priklauso nuo dietos. Jeigu kalbame apie banaliausią dietą, tai viskas priklauso ir nuo fizinio aktyvumo taip pat. Ką mes labai dažnai pamirštame. Dažnai žmonėms atrodo, kad galima sulieknėti tik su dieta, tačiau tik jos nepakanka. Jeigu mes visą dieną sėdime ir nieko nedarome, tuomet mūsų medžiagų apykaita yra 0 zonoje ir tikrai su mityba mes nieko neišgelbėsime. Teks pridėti ir fizinių pastangų, kad gautume norimų rezultatų“, – nurodo E. Grišinas.
Taip pat labai svarbu numatyti, kiek laiko laikysitės dietos, kokio rezultato siekiate: ar tik sulieknėti, ar turėti gražų ir stangrų kūną.
„Ar siekiame tik sulieknėti ar mes norime, gražaus, tonusą turinčio kūno. Jeigu norime būti tokia ameba – plūduriuojančia želė, tuomet pakaktų tik grikių dietos. Kuo pranašesnė yra Dukano dieta – joje yra daug baltymų ir palaiko mūsų raumeninį audinį. Todėl geriau rinkčiausi Dukano dietą nei grikių, jeigu norėčiau kažko radikaliai greitai pasiekti.
Iš kitos pusės, jeigu žmogaus inkstai yra pažeisti, jam negalima vartoti daug baltymų, todėl Dukano dieta tampa kontraindikuotina, todėl visada reikia vertinti savo pačių galimybes, ar mes galime laikytis pasirinktos dietos ir ar ji nebus žalinga mūsų sveikatai. Atskiri maisto produktai niekaip negali pagreitinti medžiagų apykaitos“, – sako specialistas.
Kaip pagreitinti medžiagų apykaitą?
E. Grišinas nurodo, kad mūsų medžiagų apykaita tiesiogiai priklauso nuo suvalgyto maisto kiekio ir fizinio aktyvumo.
„Žmonės dažnai sako, kad sulėtėja jų medžiagų apykaita. Ji gali sulėtėti nebent tuo atveju, jeigu žmogus serga hipotiroze, tai yra skydliaukės hipofunkciją turi, arba tuo atveju, jeigu yra hormoniniai sutrikimai. Tačiau jeigu šių sutrikimų nėra, tai medžiagų apykaita priklauso nuo suvalgyto maisto kiekio ir to, kiek mes judame.
Pavyzdžiui, žmogus pradeda laikytis dietos ir pirmą savaitę nukrenta 4 kg, o kitą savaitę niekas nebekrenta, nors yra ir kalorijų deficitas, bet svoris nekrenta. Ką tai reiškia? Organizmas adaptavosi prie gaunamų kalorijų kiekio, todėl reikia įvertinti, kur darome klaidas: ar tai judėjimas, ar tai kalorijų kiekis, ar gaunamos maistinės medžiagos. Tik tai išsiaiškinsime, kaip galime užvesti savo organizmą iš naujo ir vėl mesti svorį“, – sako jis.
Pasak jo, pirmiausiai svorio metimas turėtų prasidėti nuo savo valgymo įpročių peržiūrėjimo ir įvertinimo, ko valgote per daug, o ko – per mažai.
„Dažniausiai yra taip – per dažnas užkandžiavimas, saldumynai, vakariniai valgymai, savaitgaliai, nes visuomenėje jau yra priimtina, kad 5 dienas nieko nevalgiau, tai savaitgalį galiu leisti sau daugiau. Tai labai klaidingas ir netinkamas įprotis, nes per tą savaitgalį žmonės dažnai persivalgo ir atgauna savo kilogramą ar du, kurių atsikratė per tas darbo dienas“, – nurodo specialistas.
Taip pat reikia suprasti, kas yra tas fizinis aktyvumas. Tai nėra nueiti iki darbo pėsčiomis ir grįžti atgal. Fizinis aktyvumas yra sportas, kai padažnėja širdies dažnis ir pradedama prakaituoti.
„Fizinis aktyvumas dabar yra labai hiperbolizuojamas ir juo vadinama kiekviena fizinė veikla, nors tai tik veikla. Fizinis aktyvumas nėra užlipimas ir nulipimas iš 8 aukšto ar šuns pavedžiojimas. Tai sportas“, – nurodo dietologas.
Paklausus, ar visgi įmanoma susidaryti mitybos planą namuose ir suprasti, ko reikalauja organizmas, E. Grišinas sako, kad tai realu, tačiau prireiks daugybės pastangų ir išmokti sveikos mitybos pagrindus.
