Gydytojai perspėja, kad daugumai Lietuvos gyventojų nepakanka vitamino D, todėl tai gali lemti dažnus kaulų lūžius, dantų ligas, taip pat silpną bendrą imunitetą ir net polinkį į depresiją. Kaip rodo praėjusiais metais šalies laboratorijose atliktų bendrojo vitamino D kraujo tyrimų analizė, net 88,9 proc. atvejų buvo nustatyta, kad tiriami gyventojai kenčia dėl organizmui svarbaus vitamino D stygiaus. Pasak medikų, vitamino D ypač trūksta paaugliams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Ištyrę 1010 kraujo mėginių medikai nustatė, kad 23,2 proc. pacientų užfiksuotas kritinis vitamino D deficitas, 51,7 proc. – vidutinis nepakankamumas ir tik 14 proc. – nedidelė stoka. Likusių tiriamųjų kraujyje nustatytas rekomenduojamas vitamino D kiekis, tačiau jie sudarė tik 10,3 proc. visų mėginių, rodo medicinos įstaigų laboratorijų, priklausančių Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijai, duomenys. Tyrime buvo analizuojami 2012 metais atlikti bendrojo vitamino D kraujo tyrimų rezultatai. „Vitaminas D svarbus normaliai dantų ir kaulų būklei, jis padeda sumažinti kaulų lūžių riziką. Be to vitaminas D reikalingas normaliai raumenų funkcijai, imuninės sistemos veiklai palaikyti. Šio vitamino trūkumas siejamas su osteoporoze, arterine hipertenzija, širdies ligomis, vėžiu bei autoimuniniais susirgimais“, – sako Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, gydytoja Eglė Marciuškienė.
Gydytojos teigimu, mokslininkai jau yra atradę ryšį tarp mažo vitamino D kiekio ir depresijos bei įvairių kognityvinių (nuotaikos, pažinimo ir kt.) sutrikimų.
„Pastaruoju metu atliekama daug mokslinių tyrimų dėl vitamino D įtakos sveikatai. Jie atskleidė įdomių sąsajų ir parodė didžiulę šio vitamino įtaką gerai žmogaus savijautai ir sunkių ligų prevencijai“, – teigia gydytoja.
Pasak jos, natūraliai organizmas vitaminą D pasigamina saulės spinduliams veikiant odą, todėl ne veltui šis svarbus vitaminas dar yra vadinamas „Saulės vitaminu“.
„Deja, bet Lietuva yra vitamino D deficito šalis, nes gyvename tokioje geografinėje zonoje, kurioje saulę matome retai. Didelės įtakos turi ir besikeičiantis gyvenimo būdas – vis mažiau laiko praleidžiame gryname ore, kur net ir tie menki saulės spinduliai galėtų pasiekti mūsų odą“, – pasakoja E. Marciuškienė.
Gydytojos teigimu, atliekami laboratoriniai tyrimai rodo, kad dėl šių priežasčių net ir vasarą organizmas nepasigamina pakankamo vitamino D kiekio bei nekompensuoja jo stygiaus. Tuo labiau vasarą nesukaupiame „Saulės vitamino“ atsargų žiemai, kai saulės spindulių kiekis ir lauke praleidžiamas laikas dar labiau sumažėja.
Vitamino D dar galima gauti ir su maistu. Pagrindiniai jo šaltiniai – riebi žuvis, kiaušinio trynys ir galvijų kepenys. „Tačiau šie produktai paprastai nėra vartojami kasdien – tai nėra įprasta mūsų platumų gyventojų mitybos raciono dalis, todėl realybėje su maistu gaunamas vitamino D kiekis yra gerokai mažesnis nei reikia organizmui“, – pastebi gydytoja.
Spręsdami šią problemą Šiaurės šalių gydytojai pritaikė Rytų šalyse jau pasiteisinusią praktiką – praturtinti vitaminu D kasdien vartojamus maisto produktus. Vieni pirmųjų – pienas ir jo produktai su vitaminu D, kuriuos šiauriečiams siūlo didžiausias Suomijos pieno produktų gamintojas „Valio“.
Pasak gydytojos E. Marciuškienės, Skandinavijos šalyse gyventojai yra sąmoningi ir vitaminu D praturtinti maisto produktai tampa vis svarbesne jų gyvenimo dalimi, kaip kad Rytų šalyse visi parduodami ryžiai yra praturtinti B grupės vitaminais – taip buvo išspręsta to regiono gyventojams aktuali B grupės vitaminų trūkumo problema.
Lietuvos parduotuvėse jau taip pat galima įsigyti vitaminu D praturtintų „Valio Gefilus“ jogurtų su įvairiomis uogomis ir vaisiais.
Patobulintos sudėties „Valio Gefilus“ jogurtai nuo šiol taip pat gaminami ir be laktozės, t.y. pieno cukraus, kurio Lietuvoje netoleruoja apie 30% gyventojų. Pasak gydytojos, pieno produktus, iš kurių gamybos procesuose pašalinama laktozė, gali be baimės ir nemalonių pasekmių valgyti net ir laktozės netoleruojantys žmonės ir taip gauti ne tik reikalingą vitamino D, bet ir kalcio bei baltymų kiekį.
