Tad gyventojai griebiasi savigydos – nepasitarę su gydytojais šluoja nereceptinius vaistus, vitaminus ar vaistažolių preparatus.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Vaistininkai pasakojo, kad gyventojai dažniausiai skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, nugaros ir sąnarių skausmais.
Cholesterolio problema jaunėja
Vis dėlto cholesterolio problema staigiai jaunėja – juo vis dažniau skundžiasi ir jaunesnio amžiaus tautiečiai.
„Sakyčiau, nuo 30 metų tas dalykas prasideda. Cholesterolis stipriai susijęs su mityba, gyvenimo būdu, stresu ir įtampa. Tai labai persekioja jaunus žmones“, – tikino „Eurovaistinės“ vaistininkas Vygintas Milašius.
Naujausias Valstybės duomenų agentūros tyrimas atskleidžia: pernai Lietuvoje savo sveikatą gerai vertino beveik pusė gyventojų, tačiau jų ligotumas didėja. Dažniausiai gyventojus kamuoja padidėjęs kraujospūdis – su juo susiduria daugiau kaip trečdalis apklaustųjų.
Beveik tiek pat skundžiasi apatinės nugaros dalies skausmais, o daugiau kaip ketvirtadalis – padidėjusiu cholesteroliu. Negana to, pusė gyventojų nurodė sergantys bent viena lėtine liga, o tarp senjorų tokių – net 8 iš 10.
„Tiek kraujotakos, tiek kvėpavimo sistemos ligos yra tos priežastys, dėl kurių kreipiamasi į gydytojus. Taip pat endokrininės sistemos ligos, iš kurių ryškiausia – antrojo tipo cukrinis diabetas“, – sakė Higienos instituto atstovė Žilvinė Našlėnė.
Per dešimtmetį kraujotakos ligų sergamumo rodiklis vis kyla – pernai jis siekė 3500 atvejų 10 tūkst. gyventojų.
„Matome, kad tai yra viena pagrindinių mirties ir ligotumo priežasčių. Tikrai gaila, kad teikiamos paslaugos neatliepia gyventojų poreikių ir lūkesčių“, – teigė sveikatos apsaugos viceministras Ignas Rubikas.
Eilės pas gydytojus tęsiasi mėnesius
Sparčiai šluojami ir vaistai. Be gydytojo paskyrimo vaistus, vitaminus ar vaistažolių preparatus vartojančių gyventojų per dešimtmetį padaugėjo daugiau kaip 10 procentų. Pasak vaistininkų, daugėja ir žmonių, užsiimančių savigyda.
„Kiekvieną dieną ateina ne 1 ir ne 10 žmonių, turinčių daug problemų. Kartais gal ir per daug, kartais įsikalba sau problemas. Arba galvoja: bendradarbis tą dalyką daro, tai, žinok, ir man reikia. Dalis vaistų galiausiai taip ir lieka nepanaudoti. Žmogus ateina po mėnesio kitų vaistų pirkti, o tie likę dviem mėnesiams lieka nepanaudoti. Klausia, kur dėti tuos vaistus, gal galima antrą kartą parduoti“, – sakė V. Milašius.
O dėl milžiniškų eilių, anot tyrimo, vizitą ar gydymą atidedančių žmonių skaičius per dešimtmetį išaugo daugiau nei dvigubai. Sveikatos apsaugos ministerija žada eiles trumpinti maždaug trečdaliu bent pas 5 gydytojus specialistus, pavyzdžiui, onkologus ir dermatovenerologus.
„Tai priemonės, susijusios su telemedicina, e. sveikata, siuntimų ir finansavimo tvarka, kurios sukurtos visai sistemai“, – tikino I. Rubikas.
Kol ministerija strateguoja, kaip trumpinti eiles, vizito pas kai kuriuos specialistus tenka laukti ne savaites, o mėnesius. Pavyzdžiui, pas dermatovenerologą eilė gali tęstis pusmetį ar net ilgiau.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
