Gyvūnai Kamilės gyvenime atsirado dar jos vaikystėje, tačiau suaugusi moteris vis nedrįso jų įsigyti. Priežastis – sprendimas pačiai priimti į namus augintinį ir tapti jo šeimininke Kamilei atrodė kaip per didelis įsipareigojimas ilgam laikotarpiui. Tačiau netikėtai merginos gyvenime atsirado būdas, kaip palaikyti ryšį su keturkojais, pačiai jų neauginant, rašoma pranešime spaudai.
„Apsigyvenau su drauge, kartu nuomojomės butą. Mano draugė augino kalytę – visada būdavo malonu grįžti iš darbo ir rasti uodegą vizginantį šunį. Tačiau vėliau nutiko gyvenimas – abi su drauge įsigijome savo būstus ir išsikraustėme.
Pasidarė taip tuščia be augintinio… Tuo metu atradau augintinių priežiūros platformą „Boop“ – tai man buvo ženklas, kad metas išmėginti augintinių auklės darbą“, – apie savo pažintį su augintinių priežiūra pasakoja Kamilė.
Gerai prižiūrimi augintiniai neskuba grįžti namo
Šiandien Kamilei augintinių auklės darbas nėra pagrindinis. Jį mergina derina su samdomu darbu biure, todėl, kaip sako, nemažai tenka kalbėtis su klientais, kada galės apsiimti jų augintinių priežiūra.
„Kai kurie augintiniai turi išskirtinį charakterį ar susiduria su problemomis, pavyzdžiui, jų net trumpesniam laikui negalima palikti namuose. Šiuo metu tokių augintinių imti į priežiūrą ilgesniam laikui negaliu, nes retai dirbu iš namų. Juos prižiūriu savaitgaliais ar per laisvas dienas.
Tačiau bendrai suderinti šią veiklą tikrai nėra sunku, net kai tai ir nėra pagrindinis darbas. Visuomet su šeimininkais randame sprendimą – pavyzdžiui, su darbdaviu pasiderinu dėl dažnesnio darbo iš namų.
Net jeigu augintinis yra ramus ir gali pabūti ilgesnį laiką namuose, vis tiek priimdama pas save noriu su juo laiką praleisti kuo kokybiškiau, kad atostogų metu pailsėtų ne tik šeimininkai, bet ir augintinis. Jeigu tam tikru metu ilgesnės priežiūros suderinti nepavyksta, nukreipiame šeimininkus pas kitą auklytę, kuria galima pasitikėti“, – sako Kamilė.
Augintinių auklė juokiasi, kad suteikiant visą meilę jos pūkuotiems klientams, dažnai pasitaiko ir netikėtų reakcijų, kai šeimininkai sugrįžta po atostogų. „Būna net taip, kad pas grįžusius šeimininkus jų augintiniai vangiai bėga pasitikti, nes dar nori pabūti pas mane“, – prisimena augintinių globėja.
Papildomai užsidirbti galima ir tūkstantį eurų
Anksčiau, kaip pasakoja Kamilė, ji gyvūnų priežiūros veiklai skirdavo visą savo laiką. Priežastis – karjeros pauzė, kurią mergina buvo nusprendusi pasidaryti po samdomo darbo. Tačiau pamažu poilsis atvedė į naują karjerą – besidairydama kitų galimybių ji pradėjo prižiūrėti augintinius.
„Viskas baigėsi tuo, kad gyvūnai mano namuose būdavo kone visuomet. Iš tiesų teko pasijuokti iš to fakto, kad išėjau iš darbo pailsėti, tačiau laisvų dienų turėjau mažai“, – šypsosi pašnekovė.
Ar pilnai atsidavus augintinių priežiūrai Lietuvoje įmanoma užsidirbti ir išgyventi? Anot Kamilės, bent kol kas, jeigu globėjas prižiūri vieną augintinį vienu metu, tai nėra lengva, bet įmanoma, nes augintinių viešbučiai siūlo didesnę kainą už šią paslaugą.
„Dėmesio ir meilės namuose pas auklę augintinis gauna daug daugiau. Asmeninėje priežiūroje keturkojis patiria daug mažiau streso, labiau galima atsižvelgti į jo poreikius, jei, tarkim, gyvūnas serga, reikia suduoti ar suleisti vaistus“, – vardija ji.
Kita vertus, vienu metu prižiūrint daugiau gyvūnų, kai tam yra sukurtos palankios sąlygos ir kai taip yra sutarta su augintinio šeimininku dėl to, kad kitų draugijoje augintinis jaučiasi geriau, galimybės užsidirbti yra tikrai neblogos – ypač vasaros sezonu, kada užsakymų augintinių prižiūrėtojai sulaukia daugiausiai.
„Vidutiniškas auklės darbo užmokestis už parą, priimant į namus vieną augintinį, yra 15–30 eurų. Prižiūrint vieną ar keletą augintinių pilnu tempu tikrai galima uždirbti ir arti 1 tūkst. eurų per mėnesį. Man pačiai iš šios veiklos tokios sumos dar nepavyko gauti, bet tikiuosi, kad pavyks“, – šypsosi Kamilė.
Pradedančios auklės įkainoja savo laiką pigiau, jau patyrusios – brangiau. Tokios auklės, kurios turi didesnius priežiūros įkainius, įsivertina savo laiko kaštus, savo patirtį, išklausytus mokymus apie gyvūnų priežiūrą, atsižvelgia ir į rinkos kainas bei namų tvarkymo mokestį, nes po kiekvieno gyvūno dažniausiai reikia paplušėti tvarkantis ir renkant plaukus nuo visų namų paviršių, atskleidžia augintinių prižiūrėtoja:
„Taip kad kiekvienam savo, kaip ir kiekvienam šeimininkui – visi gali atrasti sau auklę pagal savo kišenę ir auklės patirtį.“
Tenka taikytis ne tik prie augintinių, bet ir jų šeimininkų
Daugiausia šunis prižiūrinti augintinių auklė visuomet stengiasi, kad pasivaikščiojimas su keturkoju truktų kuo ilgiau (nebent tai būtų šuo senjoras, kuriam sveikata daug vaikščioti neleidžia) – nuvažiuoti į mišką ar parką, daugiau pažaisti ar net kartais įtraukti dresūros elementų:
„Kai veikiame ką nors smagaus, visuomet tai įamžinu ir pasidalinu su šeimininkais. Ne kartą esu sulaukusi šeimininkų komentarų, kad net su jais augintinis tiek veiklos neturi, kiek svečiuojantis pas mane. Augintinis mano priežiūroje tampa šeimos nariu net ir trumpam, tad ir man pačiai smagu jį įtraukti pilnai į savo gyvenimo pomėgius ir tempą.“
Anot Kamilės, visi gyvūnai, kaip ir jų šeimininkai, yra skirtingi, tad didysis menas tokiame darbe yra perprasti charakterį, rutiną, priežiūros ypatumus kuo greičiau.
„Mano patirtis dėl labiau išskirtinių poreikių yra susijusių su sveikata, kuomet šuo senjoras, reikia vengti laiptų ar aktyvesnio judėjimo, įvairios sąnarių problemos ar skrandžio problemos, kai reikalingi maisto papildai ar vaistai, odos ar kailio problemos, kuomet reikia maudyti specialiu šampūnu ar tepti atitinkamas priemones, lašinti akių lašus, ir kita.
Žinoma, elgesio ypatumai ar bendrai įdomesnis gyvūno būdas – reaktyvūs šunys, kurie stipriai reaguoja į įvairius aplinkos dirgiklius, nedraugaujantys su kitais gyvūnais šunys, kuriuos reikia atidžiau vedžioti. Atsakomybės jausmas už ne savo gyvūną yra daug didesnis“, – sako augintinių prižiūrėtoja.
Augintinių auklėms tenka taikytis ir prie skirtingų augintinių šeimininkų poreikių – vieni savo keturkojus palieka ir neužduoda nė klausimo, kaip jiems sekasi, o štai kiti rašo kelis kartus per dieną ir nuolat apie juos teiraujasi:
„Ir tai yra visiškai normalu. Ypač jei gyvūną pirmą kartą palieka svetimam žmogui, jaudulio ir nerimo būna, tačiau prisitaikome vieni prie kitų, dalijamės nuotraukomis ar vaizdo medžiaga, ir visiems būna daug ramiau. Priežiūros metu visos pusės turi jaustis ramios ir patenkintos.
Labai džiaugiuosi, kad vis daugiau šeimininkų atsakingai rūpinasi savo augintiniais ir paliekant juos auklės priežiūroje pasirūpina visa reikiama informacija, kurios gali prireikti – net paruošia detalią informaciją raštu apie mitybos įpročius, pomėgius, išmoktas dresūros komandas ir kitus svarbius dalykus. Visa tai labai padeda perprasti gyvūną ir surasti bendrą kalbą su juo greičiau ir lengviau.“
Mylimiausi klientai – korsikos šunys ir japonų špicai
Vienas didžiausių augintinių auklės darbo privalumų, kuriuos išskiria Kamilė, yra prasmės jausmas. Tačiau su juo ateina ir įdomių patirčių, pavyzdžiui, savęs pažinimas.
„Pradėjus dirbti aukle tikrai supratau, kad vieną dieną norėsiu savo augintinio. Tuo metu kitiems nutinka ir atvirkščiai – supranta, kad nenori jokio šuns ar katės, arba šuns nenori, o įsinori katės, ir atvirkščiai. Labai smagu „pasibandyti“ įvairias veisles, jei yra svarstoma apie gyvūną iš veislyno. Tokiu būdu atradau labai mylimų veislių, kaip, pvz., korsikos šunys, japonų špicai. Taip pat sužinojau veislių, kurių pati auginti nenorėčiau dėl nesutampančio gyvenimo būdo.
Įdomu yra ir sužinoti skirtingos veislėms būdingų charakterio bruožų, pamatyti savo akimis, ar tai, kas rašoma apie veisles, atitinka realybę, ar tos pačios veislės gyvūnai turi panašius bruožus. Bent iš savo patirties galiu patvirtinti, kad tikrai taip, pastebėjau tokią tendenciją. Taigi auklės veikla padeda pažvelgti į gyvūnus iš arčiau, iš asmeninės perspektyvos“, – užbaigia pašnekovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
