Dabar Audronės antelės jau darbuojasi įvairiuose Lietuvos rajonuose. Yra ir tokių, kurie patys renka šliužus ir atiduoda moters augintinėms „sučepsėti“.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Šliužams naikinti – antys bėgikės
Vos į kiemą užsuka svetimi, pirmosios pasmalsauti klegėdamos spėriai atkrypuoja antys bėgikės.
„Jos ištisai bėgime“, – pasakojo Kupiškio rajono gyventoja Audronė Žeimantaitė Kedienė.
Tačiau ilgai negaišta. Tuoj pat visu pulkeliu paskubomis suka darbuotis.
Išpuoselėtame Audronės sklype antelės darbuojasi jau 4 metus. Moteris pirmąsias Indijos bėgikes įsigijo neapsikentusi invazinių kenkėjų.
„Vyras pamatė augalus nusėtus siaubinga invazija, sako: tu ieškok ančių, aš einu joms padarysiu namą“, – pasakojo Kupiškio rajono gyventoja Audronė Žeimantaitė-Kedienė.
Dabar šeima neatsidžiaugia augintinėmis. Neliko jokių kenkėjų.
„Jos iš žemės kurklį net ištraukia, būna prieina prie žemės, kala kala, jau, žiūrėk, kurklį išsitraukė“, – pasakojo Kupiškio rajono gyventoja A. Žeimantaitė-Kedienė.
Ėmė antis nuomuoti
„Jėzau mano, jau tikrai kokie baisūs.“
Audronės rankose – lauktuvės iš Kupiškio jaunikliams. Šiuos šliužus surinko Kupiškyje gyvenanti moteris savame sklype kone miesto centre.
„Kiekvieną rytą užvažiuoju ir pasiimu“, – pasakojo Kupiškio rajono gyventoja A. Žeimantaitė-Kedienė.
Būtent tokie šliužai, anot Audronės, dabar didžiausias daržininkų ir sodininkų siaubas.
Tad moteris, pati sėkmingai atsikračiusi kenkėjų, sugalvojo pagelbėti ir kitiems. Pradėjo darbštuoles anteles nuomoti.
„Sučepsės jums tuos šliužus, nereikės nieko nei pirkti, nieko“, – tikino Kupiškio rajono gyventoja A. Žeimantaitė-Kedienė.
Moteris sako, kad toks būdas labai patogus tiems, kurie neturi galimybės pastoviai auginti paukščių.
„Susimoka to ančiuko kainą ir išsiveža. Sakau, bet jeigu kartais jums nepatiktų, vežkit atgal, vietos va, čia sočiai“, – aiškino Kupiškio rajono gyventoja A. Žeimantaitė-Kedienė.
Vienos anties kaina – 18 eurų
Dažniausiai žmonės nuomojasi 2–5 anteles. Vienos nuoma atsieina 18 eurų.
„Tas užstatas yra grynai jos vertė, bet jie bet kada tą užstatą gali atsiimti, grąžinę atgal tą antį“, – aiškino Kupiškio rajono gyventoja A. Žeimantaitė-Kedienė.
Audronės antytės jau iškeliavo į įvairius Lietuvos miestus ir rajonus.
„Buvo nuostaba didžiausia, kad iš Klaipėdos, šitiek km važiuot iš Klaipėdos tų ančiukų. Naujosios Akmenės, iš Utenos daug buvo“, – pasakojo Kupiškio rajono gyventoja Audronė Žeimantaitė Kedienė.
Kol kas nė viena negrįžo. Audronė spėja, kad žmonės, pamatę jų darbštumą ir paprastą priežiūrą, jas bent kol kas pasilieka. Juolab kad jos labai prieraišios.
„Iš jų gali mokytis bendravimo. Pavyzdžiui, antis peri, antinas šalimais tupi. Ančiukai mažiukai, saulė kaitri, mama sėdi, o antinas išskėtęs sparnus va taip juos plevena, o tarp kojų jam ančiukai tupi“, – pasakojo Kupiškio rajono gyventoja A. Žeimantaitė-Kedienė.
Pasak Audronės, dažnas klausia, ar jos neteršia aplinkos. Štai jums įrodymas – ideali švara augintojos sklype. Nors čia antys vaikšto kur panorėjusios.
„Kažką suvalgė, atsigėrė, pastoviai gėrime, tai jos praskiedžia tą savo maistą ir tiesiog jos neiškakoja, o išsisioja“, – aiškino Kupiškio rajono gyventoja Audronė Žeimantaitė Kedienė.
Atbaido ne tik šliužus
O šių darbštuolių dėka šeimininkai džiaugiasi ne tik žydinčiais gėlynais, svyrančiomis kekėmis serbentų, agrastų. Moteris įsitikinusi, kad net varnėnus nuo vyšnių atbaido būtent šių darbštuolių klegesys.
„Galvoja, nu jeigu čia tiek daug paukščių, nu tai ką ten belesi, ten viskas ir sulesta“, – pasakojo Kupiškio rajono gyventoja A. Žeimantaitė-Kedienė.
Beje, pas Audronę jokios tvoros, tačiau bėgikės niekur iš teritorijos nebėga. Tik labai laukia grįžtančių šeimininkų.
„Kai atvažiuoji iš miesto, jos tikisi, kad atvežei kažkokių lauktuvių“, – pasakojo Kupiškio rajono gyventoja A. Žeimantaitė-Kedienė.
Didžiosioms lauktuvės – batonas, jauniklėms – arbūzai. Anot Audronės, jos neišrankios augintinės.
„Apart visų šitų kenkėjų, ką jos ten prisimedžioja, reikia kviečių“, – aiškino Kupiškio rajono gyventoja Audronė Žeimantaitė Kedienė.
Šios darbštuolės, pasak Audronės, ilgaamžės.
„Jos iki 17 metų gali gyventi, matyt, dėl to savo būdo bėgioti, sveikai maitintis“, – pasakojo Kupiškio rajono gyventoja A. Žeimantaitė-Kedienė.
Beje, Indijos bėgikės puikiai žiemoja Lietuvoje. Žinoma, per šalčius reikia pastogės.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
