Pasak botanikės T.Jokšienės, daugelis namuose laikomų kambarinių augalų turi nuodingų savybių, kurios gali pasireikšti ir lengvu galvos skausmu, nudegimais ir net trumpalaikiu regos ar vaisingumo praradimu.
„Paprastai joks augalas nepuola, tik ginasi. Visos alergizuojančios medžiagos yra augalų sultyse – jei nulaušime lapą ar šakelę, o tos medžiagos pateks į aplinką, jų įkvėpsime ir gali pasireikšti alergija“, – sakė T.Jokšienė. Ji perspėjo – daugelis populiariausių namuose laikomų augalų mažai ištirti, todėl su jais reikėtų elgtis atsargiau.
Botanikė tikino, kad dažniausiai visos nuodingos augalų medžiagos yra jų sultyse. Dažnai namuose auginama gėlė difenbachija, T.Jokšienės teigimu, gali būti pavojinga sveikatai.
„Pietų Amerikoje ji vadinama „nebylių medžiu“, nes anksčiau vergams liepdavo suvalgyti jų lapų – kelias dienas po to jie negalėdavo kalbėti. Šio augalo sultyse yra mikroskopinių adatėlių, kurios patenka ant odos ir ją dirgina – liežuvis ištinsta. Stovėdamas kambaryje šis augalas mums nėra pavojingas, bet nekontaktuokite su jo sultimis“ – įspėjo ji.
Be to, difenbachijos gali sukelti ir laikiną nevaisingumą: vyrams – iki 90, o moterims – iki 50 dienų.
Pavojingos sultys
Vėzdūnės ir anturiai, anot specialistės, taip pat turi pavojingų sulčių: „Visos gėlės, kurių žiedynas yra burbuolė, turi pavojingų cheminių medžiagų.“ Fikusas nuodingas ne visiems. „Vieniems jis nuodingas, kitiems – ne, – pasakojo botanikė. – Fikusas – viena populiariausių kambarinių gėlių. Fikusai pavojingi tiems, kurie alergiški lateksui. Priklausomai nuo rūšies, jei iš nulaužtos fikuso šakelės ar lapo nulaša sulčių, jose gali būti 20–30 proc. latekso“.
Taip pat dažna namų „gyventoja“ – karpažolė. „Jei pažeistume karpažolę, iš jos tekėtų baltos sultys – jos tikrai pavojingos. Jei sulčių pakliūtų į akis, galima laikinai apakti. Jei sulčių patektų ant plonos vaiko odos, gali atsirasti ilgai gyjančių nudegimo žaizdų“, – tikino T.Jokšienė.
Taip pat nuodingos azalijų sultys, o kai kurios azalijų rūšys pasižymi net nuodingu kvapu. Specialistė pataria, kad tas gėles, kurių žiedai kvapnūs, reikėtų statyti tik erdviose vietose: „Įkvėpus nuodingo azalijos kvapo gali pradėti skaudėti galvą, padidėti irzlumas. Tačiau išėjus iš kambario simptomai turėtų dingti“, – sakė ji.
Būtinas saikas
Pasak botanikės, nuo seno dėl savo vaistinių savybių plačiai naudojamas alijošius turi būti vartojamas su saiku: „Alijošius tiek gydo vėžį, tiek jį sukelia, todėl jo negalima padauginti.“ Augalų tręšimui botanikė pataria naudoti natūralias trąšas – kompostą, arbatos tirščius, bananų žieves, dilgėles.
„Kartais alerginius sutrikimus patiriame ne dėl augalų nuodingų savybių, bet dėl įvairių cheminių medžiagų, kurias naudojame augalų priežiūrai“, – sako ji. Tačiau T.Jokšienė ragina neišsigąsti – namuose laikomais augalais tikrai neapsinuodysime, jei juos tinkamai prižiūrėsime ir turėsime kuo mažiau kontakto su jų sultimis.
„Jei šeimoje yra mažų vaikų ar gyvūnų, gėles reikėtų atitverti užtvaromis arba pakelti aukščiau, kad nebūtų galima pasiekti, – patarė botanikė. – Išmokykite vaikus valgyti daržoves, o gėlėmis tik grožėtis.“
Kambarinių augalų laikymo taisyklės
Augalus laikyti nepasiekiamoje vietoje.
Augalus persodinti mūvint pirštines.
Augalų sultimis suteptomis rankomis neliesti kitų kūno vietų, ypač veido ir akių.
Prieš įsigyjant naują augalą, reikėtų susipažinti su juo virtualiai – internete ir knygose pasiskaityti ne tik apie jo auginimą, bet ir išsiaiškinti, kaip atrodys po metų ir daugiau. Taip žinosime, kur jį turime pastatyti ir kaip elgtis.
