Naujienų portalui tv3.lt teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė paaiškino, ką būtina žinoti prieš imantis pjūklo ir kraunant medieną į automobilį.
Jei medis nuvirto netoli namų, jo pasiimti negalima?
Pasak teisininkės, vien tai, kad medis nuvirto ir atrodo niekam nereikalingas, nesuteikia teisės jį pasiimti. Svarbu išsiaiškinti, kam jis priklauso, ir gauti savininko arba teisėto valdytojo sutikimą.
„Medis ir iš jo paruošta mediena turi savininką. Civilinio kodekso 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Audra ar kitos gamtinės aplinkybės šios teisės savaime nepanaikina“, – pasakoja R. Joskaudienė.
Teisininkė pabrėžia, kad situacijos nekeičia ir tai, jog medis ilgą laiką guli nesutvarkytas, yra nudžiūvęs ar atrodo paliktas likimo valiai.
Anot R. Joskaudienės, atstumas iki žmogaus namų nuosavybės teisei reikšmės neturi. Net jeigu medis guli visai šalia sodybos, tačiau teritorija žmogui nepriklauso, pirmiausia reikia susitarti su savininku ar teisėtu valdytoju.
Už vieno medžio pasiėmimą gali grėsti bauda
Kai kurie gyventojai gali manyti, kad dėl vieno nuvirtusio medžio atsakomybė negresia. Tačiau, pasak teisininkės, taip manyti nereikėtų.
„Atsakomybė gali būti taikoma ir dėl vieno medžio. Vertinamas ne vien medžių skaičius, bet ir medienos vertė, veiksmai bei kitos aplinkybės. Administracinių nusižengimų kodekse atskirai numatytas savavališkas vėjavartų, vėjalaužų ir nukirstų medžių pasisavinimas“, – teigia R. Joskaudienė.
Jos pateiktais duomenimis, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už savavališką vėjavartų ar vėjalaužų pasisavinimą fiziniam asmeniui gali būti skiriama 10–14 eurų bauda, o už savavališką nukirstų medžių pasisavinimą – 70–140 eurų bauda.
Vis dėlto tai ne visais atvejais yra didžiausia galima atsakomybė. Teisininkė atkreipia dėmesį, kad tam tikromis aplinkybėmis svetimos medienos pasiėmimas gali būti vertinamas kaip vagystė.
„Šios sumos nėra universali didžiausia galima atsakomybė už svetimo medžio pasiėmimą. Kai veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už vagystę“, – įspėja ji.
R. Joskaudienė pateikia ir teismų praktikos pavyzdį. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. baudžiamajame įsakyme buvo vertinamas vienos nuvirtusios drebulės supjaustymas ir krovimas į automobilį. Medienos kiekis sudarė 2,96 kietmetrio, o jos vertė siekė 180,12 euro. Veika buvo kvalifikuota kaip pasikėsinimas pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą.
Be to, ji priduria, kad neteisėtai pasiėmus medieną gali tekti ją grąžinti arba atlyginti savininkui padarytą žalą.
Baudos už augančio medžio nupjovimą
Atsakomybė gresia ne tik tiems, kurie savavališkai pasiima svetimą medieną, bet ir žmonėms, nusprendusiems nupjauti augantį medį ne savo teritorijoje.
Pasak teisininkės R. Joskaudienės, atsakomybė priklauso nuo kelių aplinkybių – medžio apsaugos statuso, jo augimo vietos, iškirstos medienos kiekio ir to, ar pažeidimas padarytas pakartotinai.
Jos teigimu, už neteisėtą saugotino medžio arba medžio, apie kurio pašalinimą privaloma pranešti savivaldybei, sunaikinimą ne miško žemėje fiziniam asmeniui gali būti skiriama 180–600 eurų bauda. Už kitų medžių neteisėtą sunaikinimą ne miško žemėje numatytas įspėjimas arba 40–160 eurų bauda.
Už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą ar žalojimą valstybinėje arba privačioje miško žemėje, kai medienos kiekis neviršija 10 kietmetrių, numatyta 60–300 eurų bauda. Didesnės baudos gali būti skiriamos už didesnį iškirstos medienos kiekį.
R. Joskaudienė atkreipia dėmesį, kad iškirtus didesnį medienos kiekį baudos gali gerokai išaugti. Miške savavališkai iškirtus daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 100 kietmetrių medienos, už atitinkamus pirmą kartą padarytus pažeidimus numatytos 560–1,2 tūkst. eurų baudos.
Kur kreiptis, jei medis nuvirto pakelėje ar miške?
Teisininkė paaiškina, kad taisyklė iš esmės galioja visur, tačiau tai, į ką reikia kreiptis, priklauso nuo konkrečios teritorijos.
„Pagrindinė taisyklė visur vienoda: svetimos medienos be savininko arba teisėto valdytojo sutikimo pasiimti negalima. Tačiau skiriasi asmuo ar institucija, į kurią reikia kreiptis, ir medžių tvarkymo reikalavimai“, – sako R. Joskaudienė.
Ji aiškina, kad jeigu medis nuvirto privačiame sklype ar laukuose, pirmiausia reikėtų susisiekti su savininku. Jei jis guli valstybinėje žemėje, būtina nustatyti, kas atsakingas už konkrečią teritoriją. Tai gali būti savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba ar kita institucija.
Anot teisininkės, svarbu ir tai, kad sąvoka „pakelė“ savaime neatskleidžia teritorijos teisinio statuso. Medis gali gulėti kelio juostoje, privačiame sklype arba kitoje valstybinėje žemėje, todėl pirmiausia reikia išsiaiškinti tikslią jo buvimo vietą.
Miške taikomi ir papildomi reikalavimai. Net jei konkrečiu atveju leidimo kirsti mišką nereikia, tai dar nereiškia, kad žmogus gali savavališkai pasiimti jame gulinčią medieną. Be to, dalis negyvos medienos miškuose paliekama biologinei įvairovei išsaugoti.
Kaip teisėtai pasirūpinti malkomis?
Norint nuvirtusį medį pasiimti teisėtai, pasak teisininkės, pirmiausia reikia nustatyti jo buvimo vietą ir išsiaiškinti, kam priklauso teritorija bei mediena.
„Susitarus dėl konkretaus medžio, reikia gauti raštišką sutikimą jį tvarkyti ir dokumentą ar aiškų susitarimą dėl medienos perdavimo.
Tuomet su savininku arba valdytoju išsiaiškinama, ar konkrečiu atveju būtinas leidimas, pranešimas savivaldybei ar Valstybinei miškų tarnybai ir ar teritorijoje netaikomi specialūs apribojimai“, – pataria R. Joskaudienė.
Teisininkė taip pat primena, kad jeigu nuvirtęs medis kelia tiesioginį pavojų žmonėms, pastatui ar eismui, reikėtų skambinti 112. Tačiau net ir skubus pavojų keliančio medžio pašalinimas savaime nesuteikia teisės pasiimti jo medieną.
Todėl prieš pradedant pjauti ir krauti nuvirtusį medį į automobilį verta įsitikinti, kad gautas reikiamas sutikimas. Priešingu atveju noras nemokamai pasirūpinti malkomis gali baigtis nemalonumais.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
