Kai prieš vestuves būsimi šventės svečiai ėmė klausinėti, kokių dovanų norime, su vyru sakėme visiems, kad vokelis su grynaisiais bus ideali dovana.
Susiplanavome povestuvinę kelionę ir gerai žinojome, kad ji pareikalaus nemažai išlaidų. Neplanavome, kad svečiai padengs mums kelionę, tačiau papildomi grynieji mums išties buvo ir yra labai reikalingi. Galų gale, juk jaunoms šeimoms visko tiek daug reikia ir norisi!
Gavo tuščią vokelį
Tik dabar supratome, kad kai kurie svečiai mūsų pasakymą „vokelis“ suprato paraidžiui ir padovanojo tiesiog tuščią vokelį be pinigų!
Taip jau nutiko, kad keli vokeliai buvo be vardų ir pavardžių. Viename iš tokių ir buvo pats tikriausias „siurprizas“.
Bandėme su vyru atmetimo būdu atskaičiuoti, kieno tokia dovana galėjo būti, tačiau nepavyko, mat ir kiti keli vokeliai buvo nepasirašyti, tačiau su dovanomis.
Dabar kai susitinkame su vestuvių svečiais, net šlykštu į juos žiūrėti – kaip galima ateiti į vestuves, švęsti iki ryto, valgyti, gerti, šokti, bet neįdėti nei kelių eurų?
Jeigu jau negali leisti sau įdėti grynais į vokelį, tai bent jau padovanok kokį mažmožį, smulkmenėlę – tai vis būtų prisiminimas, o ne toks apsikiaulinimas.
Apie tokius žmones daug gali spręsti iš tokio poelgio. Ir čia ne todėl, kad mums pritrūko pinigų, bet todėl, kad žmonės šitaip negražiai leidžia sau elgtis.
Gėda, kad turime tokių žmonių tarp savo giminaičių arba draugų, kurie elgiasi būtent taip – kaip tikri kiaulės. Net negalvoja, kad gali įskaudinti, o ir apie save palieka itin nemalonius prisiminimus.
Autorius: skaitytoja Rasa
