Bėdų – ne viena
Jūratė pasakoja, kad jos stuburas – labai nestabilus, kur nori, ten sukasi. Bėdos prasidėjo paauglystėje, kai pradėjo krypti stuburas, lūžinėti slanksteliai. Dabar kas kelerius metus atliekama operacija – stuburas sutvirtinamas, stabilizuojamas specialiais strypais. Gruodžio mėnesį vienas strypas lūžo ir „išėjo“ iš savo vietos, remiasi į klubakaulį. Moteris pasakoja, kad dėl to ji nuolat kenčia didžiulius skausmus, negali normaliai judėti net kambary, pasėdi tik pusiaugula. Jai sunku net miegoti. Tirpsta kojos, rankos, galva. Net neįgaliojo vežimėliu negali naudotis, nes nepajėgia sėdėti.
Balandžio pabaigoje Jūratei buvo paskirta operacija. Ji kantriai laukė, tikėdamasi karantino sąlygų sušvelninimo. Deja, paskelbus apie planinių operacijų pradžią, pasirodė, kad jos operacija atidedama neribotam laikui – esą toks ministro įsakymas. Priežastis – jos kita liga reumatoidinis artritas ir dėl to vartojami vaistai, kurie slopina imunitetą. Reumatoidinis artritas – labai sudėtinga liga, sugriaunanti visą organizmą. Prieš dešimtmetį ji Jūratei smogė visu stiprumu. Teko persodinti sąnarius, operuotos ir jos pėdos, ir riešai. Nuolat reikia vartoti stiprius vaistus. Lietuvių kalbos mokytoja dirbusi moteris dėl sveikatos turėjo išeiti iš darbo. Dabar jai nustatytas 20 proc. darbingumas.
Moteris sako puikiai suprantanti dėl koronaviruso kylančią riziką, nuolat seka informaciją, tačiau juk karantino sąlygos švelninamos, situacija nėra tokia kritinė, o jai operacija būtina. „Aš galėčiau pati valgyti pasidaryti, išeiti į kiemą, apsirengti. Dabar to nepajėgiu. Net nusipraususi duše nusišluostyti nebegaliu“, – guodžiasi moteris.
Dėkinga medikams
„Nekaltinu medikų, jiems esu už viską be galo dėkinga, – sako Jūratė ir priduria nesuprantanti tik reglamentavimo, kurio jie turi laikytis. – Paprasta pasakyti – šiuo metu operacijų nedarome, bet už kiekvienos situacijos yra žmogus. Sakoma, kad reikia pakentėti. Tačiau kiek? Noriu aiškaus atsakymo, nes kiekviena diena kančia.“ Pasidalijusi savo problemomis „Facebook“ grupėje, ji sako pamačiusi, kad tokių situacijų yra ne viena. Be to, moteris apgailestauja, kad neteikiamos ir reabilitacijos paslaugos, kurios labai palengvina tokiomis sunkiomis ligomis kaip jos sergančiųjų gyvenimą.
Vis dėlto J. Bakutienė savo likimu nesiskundžia, tik jaučia nuoskaudą dėl to, kad negali sulaukti pagalbos. „Nieko neišverksi, gyvenu, kaip galiu. Turiu vyrą, sūnaus šeimą. Susikabiname ir gyvename. Dar norisi gyventi, norisi ką nors patirti“, – sako moteris.
Parengė peticiją
J. Bakutienė parengė peticiją internete. Joje teigiama, kad neatliekant planinių operacijų neįgalieji ir sergantys lėtinėmis ligomis yra visiškai ignoruojami, izoliuojami nuo visuomenės. „Nuo pat karantino pradžios mes negauname taip būtinos medicininės pagalbos: neatliekami tyrimai, nedaromos būtinos operacijos, nekonsultuojami specialistų, nevykdoma reabilitacija. Mes ,,gydomi“ tik telefonu“, – rašoma peticijoje.
„Vyriausybė, taip elgdamasi su neįgaliaisiais ir sergančiais lėtinėmis ligomis, pirmiausia pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnį, kuriame teigiama, kad Valstybė rūpinasi žmogaus sveikata ir laiduoja medicininę pagalbą bei paslaugas susirgus. Be to, visiškai ignoruojami Neįgaliųjų teisių konvencijos (kurią pasirašiusi ir Lietuvos Respublika) 4, 10, 11, 15, 25 ir 26 straipsniai. Tad reikalaujame nedelsiant pradėti teikti medicinines paslaugas (tyrimai, operacijos, reabilitacija), nesidangstant tariamu rūpesčiu rizikos grupe. Tai ne rūpestis, tai yra genocidas“, – kategoriškai teigiama peticijoje.
Susirūpino tarptautinės organizacijos
Europos neįgaliųjų forumas taip pat atkreipė dėmesį, kad visoje Europoje negalią turintys žmonės patiria dvigubą riziką – ir dėl paties koronaviruso plitimo, ir dėl to, kad nesuteikiant paslaugų ir pagalbos jų lėtinės ligos gali labai pabloginti jų sveikatą ir net lemti mirtį.
Asociacijos „Gyvastis“, kurios nariai gyvena su persodintais inkstais ir yra įtraukti į didelės rizikos grupę, vadovė Aušra Degutytė sako, jog situacija yra tokia, kokia yra, ir labai svarbu, kad žmonės atsižvelgtų į galimą riziką. „Jei žiūri iš paciento pusės, suprantu, kad jam norisi greičiau sulaukti pagalbos, bet reikėtų paisyti rekomendacijų ir prisitaikyti“, – įsitikinusi Aušra. Vis dėlto asociacijos „Gyvastis“ vadovė mano, kad ypatingais atvejais, kai žmonės išties nebegali visavertiškai gyventi arba kai yra didelė rizika sveikatai, pagalba turi būti suteikta.
Taip, turėtų būti taikomos išimtys.
Ne, išimtys neturėtų būti taikomos.
Nežinau, man tai neaktualu.
SAM: tokių apribojimų nėra
Sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Cechanovičienė sako, kad tokių apribojimų, kad planinės operacijos ir kitos intervencijos kažkokiam žmogui dėl, pavyzdžiui, vartojamų vaistų ar kitų aplinkybių neatliekamos, nėra. Dėl gydymo taktikos, operacijos tikslingumo ir pan., atsižvelgęs į paciento būklę, sprendžia gydytojas.
Atnaujinti planines sveikatos priežiūros paslaugas, kai įstaigos bus tinkamai pasiruošusios, Vyriausybė apsisprendė balandžio 29 d. Atnaujinus planinių paslaugų teikimą, numatyta, kad visiems naujai į ligonines guldomiems pacientams turi būti atliekamas koronavirusinės infekcijos tyrimas PGR metodu, t. y. imant tepinėlį iš nosiaryklės. Toks tyrimas turi būti atliktas likus ne daugiau nei 48 valandoms iki paciento planinio stacionarizavimo ir gali būti atliekamas ne tik pačiose įstaigose, bet ir mobiliuosiuose punktuose.
Tokį privalomą tyrimą gali paskirti ne tik šeimos gydytojas, bet ir gydytojas specialistas, pavyzdžiui, gydytojas ortopedas traumatologas, kuris konsultavo ir operuos pacientą. Tai reiškia, kad žmogui nereikia dar kartą po gydytojo specialisto konsultacijos kreiptis į šeimos gydytoją.
Svarbu tai, kad pacientui reikalingas planinis gydymas turi būti teikiamas nelaukiant tyrimo atsakymo. Tai reiškia, kad visą pagalbą, kuri reikalinga žmogui, jis gaus kaip ir planuota.
Lazdynų ligoninė: paslaugos pradedamos atnaujinti etapais
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Dokumentų valdymo ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Asta Bagdonavičienė paaiškino, kad ligoninė pagal savo specializaciją yra skubiosios pagalbos ligoninė, todėl gyvybiškai svarbios paslaugos pacientams buvo ir yra teikiamos visą karantino laikotarpį. „Stacionare nuolat turime apie pustrečio šimto hospitalizuotų pacientų, Skubios pagalbos skyriuje kasdien sulaukiame 200–250 besikreipiančių gyventojų, taip pat atliekamos nuotolinės gydytojų specialistų konsultacijos“, – teigiama ligoninės paaiškinime.
Šiuo metu intensyviai rengiamasi atnaujinti ir planines asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Šias paslaugas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje planuojama atnaujinti etapais, laikantis visų infekcijų kontrolės reikalavimų pacientų ir darbuotojų saugumui užtikrinti. Pirmuoju etapu bus atnaujintas planinis operacinis gydymas. Šiuo metu jau parengtas ir derinamas planinių stacionarinių paslaugų teikimo planas. „Kadangi šis dokumentas reikalauja tarpinstitucinio suderinimo, plane numatytas paslaugas galėsime pradėti teikti, kai tik jis bus patvirtintas. Paraleliai ruošiami planinių ambulatorinių konsultacijų ir planinių stacionarių bei ambulatorinių reabilitacijos paslaugų teikimo planai, – komentuoja A. Bagdonavičienė. – Pradiniuose etapuose bus atnaujinta iki 50 proc. buvusios planinių paslaugų apimties, nes dar privalomas reikalavimas išlaikyti tam tikrą infrastruktūros rezervą gydyti COVID-19 sergančius pacientus.“
Atnaujinus planinių paslaugų teikimą, prioritetas bus teikiamas pacientams, užsiregistravusiems iki š. m. kovo 16 d., kurių planinės operacijos, konsultacijos ar kitos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ligoninėje buvo atidėtos dėl karantino.
Siekiant išvengti koronaviruso infekcijos plitimo grėsmės ir kryžminės taršos, bus taikomi papildomi apribojimai:
· Į planinę operaciją atvykstantys pacientai turės būti ištirti, jiems ne daugiau nei 48 val. iki hospitalizacijos atlikto SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatas turi būti neigiamas, nebus priimami karščiuojantys ar turintys ūminės kvėpavimo takų infekcijos simptomų.
· Pacientų srautai bus atskiriami pagal rizikos grupes, pacientai turės atvykti griežtai jiems paskirtu laiku, laikytis saugaus atstumo, privalės dėvėti medicinines kaukes, dezinfekuoti rankas.
Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.
