Kaniterapija, kitaip, terapija su šunimis, savo istoriją skaičiuoja nuo Antrojo pasaulinio karo metų kai kapralas Williamas Wynnas apleistame mūšio lauke rado suaugusią Jorkšyro terjero patelę ir pavadino ją Smoky. Kalytės sugebėjimai gydyti atsiskleidė tuomet, kada kapralas užsikrėtė viena iš džiunglėse paplitusių ligų ir buvo paguldytas į ligoninę. Kai Williamas ėmė atsigauti, jo draugai atnešė šunelį į ligoninę. Kapralas ėmė sparčiau sveikti, o šunelis iš karto tapo populiarus tarp kitų sužeistų kareivių. Smoky kaip terapijos šuo savo karjerą tęsė 12 metų, per ir jau po Antrojo pasaulinio karo.
Kam reikalinga kaniterapija?
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų veisimo ir genetikos katedros lektoriaus Mindaugo Paleckaičio, kaniterapija - tai bendravimas su šunimi. Šis bendravimas skirtas žmonių psichikos, emociniams, socialiniams bei kognityviniams gebėjimams stiprinti. Terapijos programa yra derinama su specialistais, dirbančiais su konkrečiu pacientu. „Pats terminas kaniterapija – dar visai „jaunas“ žodis, jam tik dveji metai. Šis terminas buvo priimtas pasiūlius Lietuvių kalbos komisijos specialistams ir reiškia terapiją (sveikatinimą) su šunimis, (canis – lotyniškai šuo)“, - sakė Mindaugas Paleckaitis.
3 kaniterapijos lygiai
Paklaustas, kuo kaniterapija padeda žmogui ir kaip vyksta kaniterapijos užsiėmimai, Mindaugas teigė, kad kaniterapijos užsiėmimai skirstomi į tris lygius: susitikimą su šunimis, mokomuosius užsiėmimus su šunimis bei terapiją. „Šiuo metu Lietuvoje vykdomi pirmųjų dviejų lygių edukaciniai ir pažintiniai užsiėmimai, kuriems reglamentavimo nereikia, tačiau tam tikros nuostatos, taisyklės yra reikalingos. Pirmojo lygio kaniterapija – susitikimai su šunimis – šuns ir žmogaus kontakto užmezgimas, teigiamai veikiantis emocijas. Antrojo lygio kaniterapija (mokymasis su šunimis) – intensyvesnis bendravimas su šunimis, kurio metu šuo gali būti pasitelkiamas kaip mokymo priemonė (pavyzdžiui, mokomasi, kaip elgtis su gyvūnais) arba motyvuojanti priemonė, mokantis kitų dalykų (šuns dalyvavimas mokymosi procese). Trečiojo lygio kaniterapija (terapija, pasitelkiant šunis) – šuns dalyvavimas kompleksiniuose terapiniuose užsiėmimuose, siekiant iš anksto apsibrėžtų tikslų. Šuns vaidmuo užsiėmimuose priklauso nuo sprendžiamos problemos“, - teigė specialistas.
Ar Lietuvoje šunys jau gydo?
Mindaugas Paleckaitis pabrėžė, jog Lietuvoje tikrieji kaniterapijos užsiėmimai dar nevyksta, tačiau jau trys metai vykdomi pirmojo kaniterapinio lygmens užsiėmimai - susitikimai su su šunimis. Be šio pirmojo žingsnio neįmanoma žengti tolesnių, rimtesnių užsiėmimų link, kurie skirti tam tikro sutrikimo (pvz., autizmas, hiperaktyvumas) korekcijai. „Tolesnius žingsnius jau pradedame žengti padedami patyrusių vadovų-psichologų, kinologų bei LSMU slaugos fakulteto studentų, kurie pradėjo tikslinį tiriamąjį kaniterapinį darbą su minėtus sutrikimus turinčiais vaikais“, - kalbėjo LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų veisimo ir genetikos katedros lektoriaus Mindaugas Paleckaitis.
Tinkamiausios kaniterapijai šunų veislės
Anot Mindaugo, kaniterapijai svarbūs daugelis šuns ypatumų: dydis, kailio spalva bei ilgis. Labradorai, auksaspalviai retriveriai, haskiai, samojedai, niūfaundlendai, spanieliai ir daugelis kitų talkina kaniterapija užsiimančiai komandai. Pagal įvairiose šalyse galiojantį Kaniterapeutų kodeksą, šuo turi dirbti be prievartos, vykdyti komandas, tad parinkdami tokius šunis specialistai bendrauja su šunų klubais ir ieško tinkamų šiai terapijai. „Jau šiandien kvalifikuotų specialistų komanda gali apmokyti šunis, skirtus konkrečiam pacientui gydyti, tačiau priešakyje dar laukia šuns testavimas, kuriam naudojamas specialus egzaminas“, - sakė specialistas pridurdamas, kad Lietuvoje yra keli apmokyti ir specialius sertifikatus gavę šunys, tad pirmojo lygio kaniterapijos užsiėmimus galima vykdyti jau šiandien. Specialiai apmokytų specialistų, deja, dar nėra paruošta Lietuvoje.
Lietuviškų naminiams gyvūnams skirtų produktų gamintoja palaiko kaniterapijos idėją
Kaniterapijos idėją Lietuvoje palaiko lietuviškų naminiams gyvūnams skirtų produktų gamintoja AB „Kauno Grūdai“. „Viena iš mūsų kompanijos veiklos sričių, kuri nuolatos auga ir plečiasi – naminiams gyvūnams skirtų produktų gamyba ir prekyba. Kruopštaus ir atsakingo darbo patirtis bei nuolatos priimami novatoriški sprendimai leido įsitvirtinti Lietuvos ir Pabaltijo šunims ir katėms skirto ėdalo rinkose. Manome, kad kaniterapijos plėtojimas Lietuvoje yra svarbus žingsnis, todėl esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį su LSMU dėl kaniterapinės veiklos plėtojimo mūsų šalyje, remiame kinologijos mokslinio edukacinio centro veiklą ir mokslinius tyrimus“, - teigė AB „Kauno Grūdai“ generalinis direktorius Tautvydas Barštys.
Belieka pasidžiaugti, kad mūsų šalyje yra dėmesį kaniterapijai skiriančių kompanijų ir tam neabejingų savo srities specialistų, kurie skirdami laiko ir pastangų stengiasi, kad vieną dieną specialiai paruošti šunys ir žmonės iš tikrųjų galėtų gydyti.
