Kai ant kojų išryškėja kraujagyslių tinklas, smulkūs paviršiniai kapiliarai ar iššokusios venos – visa tai priverčia nejaukiai pasijusti moteris, neretai jos tai suvokia ne kaip ligą, o kaip fizinį trūkumą, ir ima gėdintis savo kūno.
Drovėdamasi šio negalavimo reta kuri drįsta apsivilkti trumpą sijoną ar vos kelius dengiančią suknelę. Tokie drabužiai joms tampa tik jaunystės prisiminimas, nors venų ligos nėra nulemtos vien senatvinių pokyčių.
Kojų „mėlynavimo“ priežastys
Žmogaus organizme yra daugiau kaip 50 000 aktyviųjų fermentų (baltyminių katalizatorių), kurie paspartina chemines reakcijas pvz. virškinimo ar kraujo krešėjimo procesuose. Šių fermentų aktyvumas su amžiumi ir dėl kitų veiksnių mažėja.
Dėl to peržengus 30 m. keičiasi ir kraujo sudėtis (kraujas tirštėja) ir kraujo tėkmė, dažnėja uždegiminiai procesai kraujagyslėse. Dėl šių priežasčių padidėja rizika kraujagyslėms „užsikimšti“, o venoms bei kapiliarams susidaro puikios sąlygos „kilti“ į paviršių.
Kojų venų varikozė kamuoja moteris kur kas dažniau nei vyrus, nes neretai venos ima plėstis svyruojant hormonų pusiausvyrai, pavyzdžiui, brendimo, nėštumo, menopauzės metu, vartojant geriamuosius kontraceptikus, taikant pakeičiamąją hormonų terapiją, taip pat prieš menstruacijas.
Kojų venų ligas gali prišaukti taip pat antsvoris, paveldimumas, rūkymas, patiriamas stresas, buvusios sudėtingos operacijos, onkologinės ar kraujo ligos, traumos, netgi ilgai stovimas darbas ar ilgalaikis sėdėjimas, padidintas cholesterolio ar gliukozės kiekis kraujyje.
Ilgai stovint ar sėdint, kojų raumenys nuvargsta, silpsta venų vožtuvai, kraujas ima tvenktis venose, tirštėti, susidaro trombai. Moterys retai susimąsto apie tai, kad netgi įprotis sėdint užkelti koją ant kojos, gali pabloginti kraujo tėkmę kojose ir paskatinti trombų atsiradimą.
Tada, kai vis dažniau ima tinti blauzdos, o naktį kojų raumenis sutraukia mėšlungis ir perveria skausmas, daugelis moterų mano, kad tai savaime praeis. Netgi madingi aukštakulniai gali susargdinti.
Avint tokius batus blauzdos raumenys susitraukia tik iš dalies, todėl veninė kraujotaka taip pat prastėja. Ilgainiui blauzdose gali atsirasti varikozinių veninių mazgų, o sulėtėjus kraujotakai gali išsivystyti paviršinių venų uždegimas – tromboflebitas, pakinta odos spalva. Tai nėra tik moters kūno grožio klausimas.
Trombų kojose pasekmės
Retas kuris susimąsto apie tai, kad sutrikus kraujotakai, susiduriama ne tik su estetinėmis problemomis, bet iškyla reali grėsmė sveikatai.
Komplikuojantis paviršinių venų trombozei, gali atsirasti ir giliųjų venų trombozė, o tai – rimtas pavojus gyvybei. Jeigu dėl venų patologijos (varikozės, buvusios giliųjų venų trombozės ir kt.) žmogus nesikreipia pagalbos, laiku nepradeda gydymo, gali išsivystysi įvairios komplikacijos, pavyzdžiui, plaučių tromboembolija, kai atitrūkęs trombas užkemša plaučių arteriją, infarktas ar insultas. Medikai įspėja - trombai gali būti mirtinai pavojingi net nesulaukus keturiasdešimties.
Bėdų dėl venų turi maždaug kas trečias ar ketvirtas sėdimąjį darbą dirbantis europietis. Britų mokslininkai apskaičiavo, kad šiuolaikinis žmogus pasyviai praleidžia iki 70 procentų savo dienos.
Tyrimais įrodyta – jei sėdima 11 valandų ir ilgiau, ankstyvosios mirties rizika didėja 40 procentų, riebalus skaidančių fermentų aktyvumas mažėja 90 procentų, taip pat mažėja insulino efektyvumas ir gerojo cholesterolio kiekis, padidėja kraujospūdis, krūtinės suspaudimas apsunkina kvėpavimą, išauga trombų susidarymo tikimybė, didėja nutukimo, cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų rizika net 2 kartus.
Kaip apsisaugoti nuo venų trombozės
Įvairios prevencinės bei profilaktinės priemonės padeda užkirsti kelią venų varikozei ir galimoms venų trombozės komplikacijoms. Susidūrus su venų varikoze, svarbu pradėti ne nuo vaistų, o nuo įpročių keitimo. Tai gali būti fizinio aktyvumo skatinimas, kūno masės reguliavimas, dieta, streso vengimas.
Gali padėti net įprotis dirbant daryti nedideles pauzes. Pavyzdžiui, dirbantiems sėdimą darbą kas valandą būtina daryti trumpas pertraukėles – judinti pėdas, įtempti ir atpalaiduoti kojų raumenis, atsikelti nuo kėdės ir pavaikščioti. Patartina nesinaudoti liftu, o lipti laiptais, nes tai puiki mankšta kraujagyslėms, medikai ne veltui primena neužmiršti gerti pakankamai skysčių, avėti patogią avalynę.
Rytinė mankšta taip pat padeda stimuliuoti kraujotaką. Tai gali būti kaklo, nugaros, liemens ir kojų pratimai, kurie suteikia jėgų ir energijos visai dienai.
Turintiems polinkį sirgti venų varikoze, nepatariama kaitintis saunoje, garinėje pirtyje, soliariume ar degintis paplūdimyje, nes nuo karščio venos dar labiau plečiasi. Taip pat reikėtų vengti darbų karštose bei drėgnose patalpose, negalima kilnoti sunkių daiktų.
Liaudies medicinos receptai primena, kad nuvargusias kojas atgaivina įvairios vonelės, masažai, vaikščiojimas basomis. Nuo venų plėtimosi gelbsti taip pat kompresinės kojinės, gaminamos iš specialaus audinio. Kai šių priemonių nepakanka, ypač jei giminėje yra paveldimas polinkis sirgti kraujagyslių ir širdies ligomis, tokiu atveju gali būti rekomenduojami ir tam tikri preparatai.
Tyrinėdami japonų ilgaamžiškumo bei sveikos kraujotakos paslaptis mokslininkai įrodė, kad pusryčiams kasdien valgomas tradicinis patiekalas natto turi daug širdies ir kraujagyslių sistemai naudingų savybių.
Vertingiausias natto patiekalo, pagaminto iš specialiu būdu fermentuotų sojų pupelių, komponentas yra natokinazė.
Natūralaus natokinazės fermento nauda kraujotakai įrodyta moksliniais tyrimais – neleidžia susidaryti trombams ir venose ir arterijose kraujotakoje, ardo jau susidariusius trombus, gerina kraujo apytaką, mažina kraujo klampumą bei kraujospūdį.
Neturėdami kuo pakeisti šio fermento, Lietuvos gyventojai galėtų praturtinti savo mitybą natokinaze. Ją rekomenduojama vartoti kartu su stipriais antioksidantais, pavyzdžiui hidroksitirozoliu.
Tokiu būdu užtikrinamas dvejopas medžiagų poveikis – natokinazė gerina kraujotaką, o antioksidantai neutralizuoja kenksmingą laisvųjų radikalų poveikį, mažina uždegimus kraujagyslėse. Išsiplėtusios kojų venos nėra tik estetinė smulkmena, tai organizmo pagalbos šauksmas ir raginimas skirti daugiau dėmesio savo kraujotakai.
