Tęsiame pasakojimų ciklą apie Andorą. Andoroje tradicijos puoselėjamos bei vertinamos. Dievobaimingi ir prie namų prisirišę kalniečiai ypač stengiasi gyventi gerbdami savo protėvių papročius. Šalyje iki šiol gajus nerašytas įstatymas, kad bet kuris žmogus gali nukirsti tiek medžių, kiek jų reikia jam buityje. Legenda sako, kad kartą andoriečio buvę pasiteirauta: „O kaip susekti, kad nenukirsta per daug medžių?“ Šis atsakė: „Kiekvienas žino, kiek jam reikia. Jeigu atsiras nesąžiningas žmogus, kuris nukirstą medį parduos, bus viešai vietos dvasininko išbartas. Išskirtiniu atveju rudenį vyks teismas“. „Rudenį?“ „Taip. Teismas nedirbs, kol nebus nuimtas derlius ir iš kalnų negrįžo piemenys“.
Šalyje gyva ir senutėlė „buhalterinių knygų užkalbėjimo“ tradicija. Pagal ją, visi skolininkai privalo skolų atsikratyti iki nustatytos dienos. Labai uždaroje Andoroje (ji tokia buvo, nes į šalį per klanus buvo galima patekti tik siauručiais takeliais) atėjus skolų atidavimo dienai, tam tikras bendruomenės išrinktas atstovas, eidamas miestelį garsiai pranešdavo: „Knygos užkalbėtos“. Tai reiškia – ne laiku grąžinama skola nebus priimta, jeigu skolininkas nepridės prie skolos nustatytos baudos, kuri už kiekvieną uždelstą dieną vis didėjo. Ši detalė, beje, skolininkui primenama ir šiandien, tik kitokiais būdais.
Keista, bet reali tradicija – Andoroje nėra armijos, nes išskyrus vietinių ar aplinkinių grafų barnių laikus šalis su niekuo nekariavo. Yra tik savanorių gvardija, kuri pasitinka aukštus valstybės svečius.
Tradicinės Andoros šventės turi gilias šaknis. Pavyzdžiuui, iki šiol kiekvieną rudenį vyksta naminių gyvulių turg8s. Dabar, aišku, jų tikslas sumenko ir teliko pramoga ir gera galimybė pabendrauti.
Prekybos centrai
Trys gatvės, kertančios Andorra la Vella ir Escaldes - Princep Benlloch, Meritxell ir Carlemany – puikus prekybos centras, kurio gali pavydėti bet kuri sostinė. Sakoma, kad Andoroje užtenka užsukti į tris parduotuves ("Andorra 2000", "El Punt de Trobada", "Escale") ir, be abejo, "Pyrenees" – didžiausią prekybos centrą, ir krepšiai bus pilni. "Pyrenees", kaip ir sporto prekių parduotuvėje "Viladomat" veikia vaikų žaidimo kambariai.
Maistas
Andoros maisto pamatai - katalonų ir prancūzų virtuvės. Nacionaliniai restoranai su iš tiesų namine virtuve ir jaukia aplinka vadinami bordas. Gerisiausi – toliau nuo centro. Net nedrįskite į rankas imti menu del pia (kompleksinų pietų analogo vargiaraštis).
Vienas iš įdomiausių ir populiariausių nacionalinės virtuvės patiekalų - la parillada, ypatingas tuo, kad gaminamas iš kelių rūšių mėsos – kiaulienos, jautienos, vištienos, triušienos, veršienos. Mėsa kepama grilyje. Taip pat patariama paragauti escalivada - apkeptų baklažanų ir saldžiųjų pipirų bei katalonietiškos dešros butifarra, kuri būtinai apkepta patiekiama paprastai su baltosiomis pupelėmis arba tradicinėje sriuboje escudella (tiršta su bulvėmis ir pupelėmis sriuba . Šis troškinys Andoroje ypač svarbus – sausio viduryje net minima escudellos diena visose šalies parapijose.
Andorra la Vella tampa viena didele virtuve, kur rungiasi vietos virėjai, kas išvirs skaniau. Sant Julià de Lòria escudella diena minima per šv. Sebastiano dieną – sausio 20-ąją ir Plaça de la Germandat virsta restoranu, kur vaišinama tik escudella.
Jeigu Andoroje teks pabūti bent keletą dienų, irgi būtina paskanauti vietos virtuvės pasididžiavimo – įvairiai paruošto upėtakio, anties – keptos grilyje arba troškintos su fasolinėmis pupelėmis arba obuoliais, triušienos. Ir būtinai – įvairių jūros gėrybių, patiekalų iš žuvies: pvz., žuvies sriubos su jūros gėrybėmis ir ryžiais, tirštos sriubą porusalda su plutele ir daržovėmis, mariscada – į parillada panašų patiekalą (jam paruošti reikia žuvies ir jūros gėrybių: midijų, paprastųjų ir karališkųjų krevečių, aštuonkojo mėsos). Žinokite, pomidorų padaže marinuota triušiena – kunilio.
Ordine rugsėjy visą savaitę vyksta garsi gastronomija mugė – čia susirenka visi šaliesvirtuvių šefai, restoranų savininkai, virėjai, kurie ne tik siūlo savo šedevrus, bet ir dalyvauja įvairiose konferencijose. Iki soteis galima prisiragauti ir savo akimis pamatyti katalonų, ispanų ir prancūzų virtuvių skirtumus.
P.S.
Įsitikinkite patys, kad čia dera viskas: senos iš akmens ir medžio suręstos trobelės, siauros gatvėlės, nuostabūs peizažai bet kokiu metų laiku ir bet kokiomis oro salygomis, romantiškai čiurlenančios kalnų upelės, įvairaus sudėtingumo kalnų slidinėjimo trasos, modernių parduotuvių gausa ir įvairaus standarto viešbučiai. Tai išmintinga: neaukoti tradicinių vertybių, bet su progresu neperimti ir dvasinės tuštybės. Geros kelionės į ANDORĄ.
