Parkinsono liga sergantis buvęs krepšininkas: svarbu nepasisodinti ant kelių depresijos

Skaityk lengvai

Balandžio 11-ąją minime Pasaulinę sergančiųjų Parkinsono liga dieną. Šią dieną itin daug dėmesio skiriama sergantiems šia liga, jų artimiesiems, pabrėžiama mokslinių tyrimų ir naujų gydymo metodų svarba, dalijamasi išgyventa patirtimi. Lietuvos Parkinsono ligos draugijos narys, anksčiau žinomas krepšininkas Rolandas Čėsna (54 metų), sergantis Parkinsono liga jau 21-erius metus, sutiko pasidalyti patirtimi.

Buvęs krepšininkas ir treneris Rolandas Čėsna išmoko gyventi su liga. (Sigitos Inčiūrienės nuotr.)
11

Rolandas žvaliai išlipa iš automobilio ir kiek svyruojančia eisena eina mūsų sutartos susitikimo vietos link. Liga palietė jo kūną, bet veide šviečianti šypsena sako, kad širdyje Rolandas vis dar bėgioja po krepšinio aikštelę, džiaugiasi įmetęs tritaškį. Vyras neslepia – atsisveikinti su krepšiniu nebuvo lengva, tačiau užkluptas sunkios ligos nepuolė jos neigti, bet susitaikė ir išmoko gyventi drauge.

REKLAMA

(11 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Parkinsono liga sergantis buvęs krepšininkas: Svarbu nepasisodinti ant kelių depresijos

Diagnozę nusistatė pats

Rolandas susirgo būdamas 33 metų. Jaunas vyras sėkmingai žaidė krepšinį Vilniaus „Statybos“ komandoje, su žmona Liana augino dukrą ir sūnų. „Buvau lamingai vedęs, komandai, kurioje žaidžiau, sekėsi, treneriai mane vertino, jokių negalavimų nejaučiau, bet vieną dieną pasijutau keistai – aš, profesionalus krepšininkas, niekaip nebegalėjau įmesti tritaškio...“

Tąkart Rolandas dėl šios nesėkmės pernelyg nesusikrimto, o kad atsėlina sunki liga, net minties nekilo. Gydytojai taip pat iš pradžių ligos neįtarė. „Man pasakė, kad tikriausiai pervargau – pailsėsiu ir vėl viskas bus gerai.“ Bet gerai nebuvo. Pradėjo drebėti ranka, vyras nebegalėjo parašyti net kelių eilučių. „Rašiau, o raidės liejosi“, – sako Rolandas. Susirūpinęs dėl keistų, trikdančių reiškinių, Rolandas pats pradėjo ieškoti negalavimo priežasčių. Jis be perstojo naršė internete, rausėsi bibliotekose ir pagaliau perskaitė, kad susirgus Parkinsono liga iš pradžių pradeda drebėti rankos, sutrinka judesiai. „Dažniausiai iš pradžių pradeda drebėti viena ranka, rečiau – koja“, – skaitė vyras ir pradėjo sau įtarti šią ligą.

Vis dėlto dvejonių kėlė tai, kad ja dažniausiai suserga žmonės, vyresni kaip 55 metų, o jam tebuvo 33... Nerimas vėl atginė pas medikus. Santaros klinikų gydytojas, prof. Dalius Jatužis patvirtino Rolando spėjimus. Abejonių nebeliko – diagnozuota Parkinsono liga.

Krepšinio nebežaidžia, automobilį vairuoja

„Supratau, kad krepšinį turėsiu pamiršti visam laikui. Juk sutrikus judesiams nebegalėsiu bėgioti po aikštelę, o drebančia ranka – mesti kamuolio“, – pasakoja Rolandas ir staiga šyptelėjęs paklausia: „Netikėjote, kad atvažiuosiu automobiliu?“ Pamatęs mano klausiamą žvilgsnį sako: „Šią savaitę išvažiuoju visai vasarai į Rusnę.“

REKLAMA

Rolandas gali per vieną dieną nuvairuoti iki Klaipėdos ir atgal. Vyras neslėpdamas džiaugsmo pasakoja, kad važinėja žvejoti į Norvegiją, žvejoja vasarą Lietuvoje, rudenį prirenka krepšius grybų. Po dešimt kilometrų nueina su pilnais jų krepšiais. Atostogavo Turkijoje, nukeliauja pas sūnų į Angliją. Turėjo savą verslą, į kurį svarsto grįžti, dirbo „Lietuvos ryto“ komandos antruoju treneriu... Tačiau tokį visavertį gyvenimą R. Čėsna pradėjo gyventi tik po operacijos.

Viltis nuvedė teisinga kryptimi

Prisimindamas savo sunkią patirtį Rolandas pasakoja, kad buvo metas, kai bijodavo net užmigti, nes be žmonos pagalbos negalėdavo apsiversti ant kito šono, sunkiai pakildavo iš lovos. Negalėdavo pats atsistoti. „Sėdžiu ir drebu“, – pasakoja vyras. Vaistai, kuriuos buvo skyręs gydytojas, nebepadėjo, liga progresavo. Jaunam vyrui buvo labai sunku būti priklausomam nuo artimųjų. „Aš visą laiką dirbau, aktyviai gyvenau, ir staiga – bejėgis, ligos uždarytas namuose“, – prisimindamas sunkų metą pasakoja Rolandas.

Prasirgęs Parkinsono liga daugiau nei dešimt metų, vyras sužinojo, kad jam gali padėti operacija. Rolandas nedvejodamas kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas. Vyrui buvo pritaikytas pasaulyje jau gerai žinomas giliojo galvos smegenų stimuliavimo metodas: operacijos metu žmogui, sergančiam Parkinsono liga, į galvos smegenų ląstelių branduolius implantuojami giluminiai elektrodai. Reikia tiksliai pataikyti į dviejų milimetrų dydžio tašką smegenyse, ir, atlikus stimuliatoriaus programavimą, ligos simptomai tampa kontroliuojami. Operacija ligą pristabdo, nors ji ir toliau progresuoja. Bet po šios operacijos sergančiojo Parkinsono liga funkcinis aktyvumas labai pagerėja.

REKLAMA

Taip nutiko ir Rolandui. Po operacijos jis vėl pradėjo aktyviai gyventi, keliauti. Vis dėlto stimuliatorius turi savų kaprizų. Rolandas buvo susiruošęs vykti į Angliją, bet prieš pat kelionę ėmė keistai jaustis. Vyras kreipėsi į medikus, ir šie pasakė, kad išseko stimuliatoriaus baterijos, beliko 5 procentai. Vyrą vėl operavo, pakeitė stimuliatoriaus baterijas, ir sveikata atsistatė. Kai paklausiau Rolando, ar nesibaimina, kad stimuliatoriaus baterijos išseks, kai jis žvejos Norvegijoje ar atostogaus Turkijoje, jis atsakė – žino, kad tikrai pratemps tiek laiko, kiek reikės grįžti į Lietuvą ir vėl pakrauti baterijas.

Su liga reikia elgtis švelniai

Rolandas pasakoja, kad yra žmonių, kurie net nežino, kad serga Parkinsono liga: jaučia jos požymius, bet stengiasi apie tai negalvoti. „Tai tas pat, kaip stengtis galva pramušti sieną. Kai švelniau su ta siena elgiesi, tai atrandi, kad ji labiau skyla, ir lendi pro plyšelį“, – sako vyras ir priduria, kad pats jaučiasi atradęs tą plyšelį ir pralindęs. Vaistų ir po operacijos jis neišvengė, geria juos nuolat.

„Dėl vaistų yra iškilusi problema. Tuos, kuriuos vartojo sergantieji Parkinsono liga, išbraukė iš kompensuojamųjų sąrašo (aišku ne visus). Ministerijos atstovai paaiškino, kad pagrindinis vaistas nebebus tiekiamas, o vaisto pakaitalą rado Bulgarijoje. Dabar jaučiamės kaip bandomieji triušiai, – sako Rolandas, – nes nežinome, koks bus šalutinis šių vaistų poveikis, tarkim, po metų. O iš vaistų, kuriuos vartojome anksčiau, jau žinojome, ko laukti.“ Pačiam Rolandui šiuo metu nauji vaistai tinka, jokio sveikatos pablogėjimo jis nepajuto, bet vis tiek neramu, koks vaistų poveikis bus ateityje.

REKLAMA

Mankštą susikūrė pats

Vis dėlto vien vaistais sau nepadėsi. Rolandas sako, kad padėti sau pirmiausia gali nepasisodindamas ant kelių depresijos. Ateities baimė ir depresija – didžiausi priešai. Rolandas ne tik nepuolė į depresiją, bet ir stengėsi neturėti laiko liūdnoms mintims: dirbo, pats susikūrė mankštos pratimų kompleksą. „Sujungiau Rytų filosofiją, savo krepšininko patirtį ir susikūriau kompleksą pratimų, kurių pagrindas yra kvėpavimas ir atsipalaidavimas“, – sako Rolandas, pridurdamas, kad sergančiam Parkinsono liga būtina kineziterapeuto pagalba. Dabar į gydymo programas integruojamas Tai-či metodas. Šiam tradiciniam Rytų kovos menui būdingas plastiškas, lėtas judesių atlikimas.


Rašyti komentarą...
G
Genovaite
2019-04-13 01:24:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
Stiprus zmogus kovotojas taip ir toliau kovok ir nepasiduok styprybes ir sveikatos
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų