Atrodė, kad Sophie auga normaliai. 11 mėnesių ji jau vaikščiojo, pradėjo kalbėti anksčiau nei bendraamžiai. Tačiau viskas pasikeitė, kai jai suėjo 19 mėnesių ir jai pasireiškė daugybė nerimą keliančių simptomų, signalizavusių apie auglį smegenyse.
Deja, ši diagnozė pasiglemžė jos gyvybę. Mergaitės senelis dabar deda visas pastangas, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie šios būklės simptomus, kuriuos medikai nurašė virusiniam susirgimui.
Simptomus nurašė virusui
Kai 2006 m. balandį Sophie suėjo 19 mėnesių, ji pradėjo pastoviai vemti, todėl jos mama, 43 m. Anna Hugins iš Nordižo, Norfolko, nuvežė ją pas gydytoją. Mažylei buvo diagnozuotas virusas, tačiau Sophie kankinę simptomai niekur nedingo.
Sophie senelis Johnas Huginsas sakė: „Per du su puse mėnesio Sophie kelis kartus buvo vežta pas gydytoją, tačiau gydytojai diagnozės nekeitė.
Tada Sophie pradėjo prarasti gebėjimą vaikščioti, ji nebebuvo tas laimingas vaikas, kokia buvo anksčiau – ji skundėsi galvos skausmu, reguliariai alpdavo ir norėjo visada būti nešiojama ant rankų.“
Galiausiai Sophie gydytojas sutiko jai atlikti tyrimą, kuris parodė, kad smegenų dalyje, esančioje pakaušyje, auga nežinomas darinys, rašo express.co.uk.
Tada ji buvo perkelta į Addenbrooke ligoninę Kembridže tolesniems tyrimams. Čia 2006 m. liepą jai buvo diagnozuotas meduloblastomos auglys.
Pasak „Cancer Research UK“, meduloblastoma yra antras pagal dažnumą smegenų navikų tipas vaikų tarpe.
Gyvenimas pasikeitė negrįžtamai
Po savaitės Sophie buvo atlikta auglio šalinimo operacija, kuri truko beveik aštuonias valandas, o po jos 29 dienas ji praleido komoje.
Iš pradžių buvo tikimasi, kad operacija truks apie tris ar keturias valandas, tačiau Sophie buvo operuojama septynias su puse valandos.
Sophie senelis sakė: „Tuo metu žinojome, kad viskas klostosi ne itin gerai. Po operacijos Sophie pasireiškė šalutiniai reiškiniai, smegenys buvo stipriai pažeistos ir tai negrįžtamai pakeitė mūsų gyvenimus.
Jos kalba buvo smarkiai paveikta, ji negalėjo sukoncentruoti žvilgsnio, o jos judesiai buvo nekoordinuoti ir nerangūs.
Ji daugiau niekada nebevaikščiojo ir visada buvo maitinama per gastrostominį zondą, pastoviai tiektas deguonis, bet ji niekada nesiskundė.
Galimybė išvengti šalutinių padarinių ar išvengti operacijos būtų didelis žingsnis meduloblastomos gydyme.“
2006 m. rugpjūtį mergaitė pabudo iš komos, tada devynis mėnesius praleido Tadvorto reabilitacijos centre Surėjuje. Galiausiai ji buvo išleista namo, bet jos gyvenimas „niekada nebebuvo toks, kaip anksčiau“. Šalia Sophie 20 valandų per parą turėjo būti kitas asmuo.
Gyvybė užgeso prieš pat gimtadienį
Prieš pat aštuntąjį gimtadienį, 2012 m. liepos mėn., apsilankius pas medikus paaiškėjo, kad smegenyse atsirado dar vienas darinys.
Medikai sakė, kad Sophie išgyvens tik tris mėnesius, tačiau ji išgyveno beveik metus. Deja, 2013 m. ji mirė prieš pat savo devintąjį gimtadienį.
Johnas pridūrė: „Tai buvo labai sunkus laikas, ji buvo neseniai pradėjusi lankyti mokyklą ir darė didžiulę pažangą. Tikiuosi, kad daugiau niekam neteks patirti tokio skausmo.“
Pasak dr. Jessicos Taylor, Kembridžo universiteto mokslininkės, kasmet vien Jungtinėje Karalystėje meduloblastoma diagnozuojama daugiau nei 50-iai vaikų.
