Ši istorija – tai jautrus ir atviras pašnekovo pasakojimas apie ilgus metus, kai jį tarsi grandinėmis buvo sukausčiusi priklausomybė. Dabar Jaunius dirba socialiniu darbuotoju, yra sukūręs šeimą ir teigia, kad žmogui nieko nėra neįmanomo, o jo patirtis nugulė naujienų portalo tv3.lt cikle „Paimk gyvenimą į savo rankas“.
Prarastas kūdikis ir mylimoji tapo alkoholizmo pradžios tašku
Jaunius pasakojo, kad esminis lūžis jo gyvenime įvyko tada, kai jam buvo apytikriai 19 metų. Tuo metu jis turėjo draugę, su kuria kūrė ateities planus.
Draugei pastojus Jaunius be galo laukė į pasaulį ateisiančio vaikelio, o ateitis atrodė graži ir prasminga. Vis tik vieną dieną sugrįžus iš profesinės mokyklos į namus jam teko išvysti šokiruojantį vaizdą.
„Radau savo draugę labai prastos būklės, gulinčią ant žemės ir verkiančią. Absoliučiai nesupratau, kas vyksta, bet tuomet ji pasakė, kad jos mama ją buvo nuvedusi pasidaryti aborto.
Tą akimirką man atrodė, kad pasaulis sugriuvo. Iki šiol labai aiškiai prisimenu tą dieną. Man buvo be galo skaudu, jausmas toks, tarsi gyvenimas išvis neteko nei spalvų, nei prasmės“, – dalijosi Jaunius
Šiuo metu būdamas 45-erių ir žvelgdamas į savo praeitį pašnekovas pasakojo, kad netgi dabar tokį skausmą atlaikyti būtų be galo sunku, o tuomet jis tiesiog palūžo – nemiegojo, nebegalėjo normaliai funkcionuoti.
Turbūt tokiu metu pats reikalingiausias dalykas, pasak Jauniaus, yra draugų kompanija. Vis tik kartu susitikę jie ne kalbėdavosi, o vykdavo į vakarėlius. Taip Jaunius į pasilinksminimus nuvyko pirmą kartą, vėliau antrą, o galiausiai jų jau nebeskaičiavo.
„Po kiekvieno tokio pasibuvimo pastebėdavau, kad man pasidaro lengviau. Įsivaizduokite, kad viduje nuolat nešiojatės sunkų akmenį, kuris spaudžia krūtinę. Sunku kvėpuoti, sunku gyventi, bet kai išgeri, tas akmuo lyg dingsta.
Staiga gali kvėpuoti, nuotaika pagerėja, bent trumpam užsimiršta tai, kas skauda. Šiandien suprantu, kad būtent tada atradau tai, ką laikiau vaistu nuo sielos skausmo“, – dalijosi jis.
Metė studijas Vilniuje
Tuo metu pašnekovas dar nesuprato, kad dažni pasilinksminimai gali išaugti į šį tą daugiau. Jis pasakojo, kad netrukus išvyko studijuoti į Vilnių, o tada atrodė, kad gyvenimas stojasi į savo vietas.
Atvykęs į sostinę Jaunius pamatė, kad čia – visai kitas pasaulis. Jame buvo apstu pagundų: vyresni studentai, vakarėliai, naktiniai klubai, alkoholis, linksmybės.
„Pradėjau vis dažniau gerti ir netrukus pastebėjau, kad nebevaldau situacijos. Maždaug po pusės metų nusprendžiau mesti studijas, grįžau į Elektrėnus ir nuėjau pas šeimos gydytoją.
Labai gerai prisimenu tą pokalbį. Pasakiau: „Jaučiu, kad nebevaldau savo elgesio, kad turiu priklausomybę.“ Gydytoja išrašė siuntimą į ligoninę Vilniuje ir pasiūlė ten kreiptis pagalbos.
Tuo metu buvau laimingas. Džiaugiausi, kad pagaliau kažkas galės man padėti. Jau suvokiau, kad turiu rimtą problemą ir pats su ja nebesusitvarkau“, – apie reikšmingą žingsnį prabilo Jaunius.
Vis tik atvykus į gydymo įstaigą pašnekovui prieš nosį buvo užtrenktos durys. Jaunius pasakojo, kad medikai, pamatę tokį jauną žmogų pasakė, kad jis nėra „rimtas alkoholikas“, o jie turi sunkesnių pacientų.
Toks akibrokštas pritrenkė Jaunių, pašnekovas jautėsi sugniuždytas. Vyras dalijosi, kad tada ir taip save graužė, pyko ant savęs, o pagalbos negavimas privertė jį visai nuleisti rankas.
„Nuo tada viskas pradėjo ristis žemyn. Grįžau į miestelį ir ne tik nebevaldžiau vartojimo, bet net nustojau bandyti save stabdyti. Priklausomybė tiesiog prarijo mano gyvenimą“, – pasakojo jis.
„Pragėriau du butus“
Jaunius pasakojo, kad tuo metu jis mėgindavo dirbti, tačiau darbovietėse ilgai neužsilaikydavo – kartais visai neatvykdavo į darbą, o kartais ateidavo išgėręs. Tai, ką apie ji mano kiti, jam nerūpėjo.
„Per visus tuos metus alkoholizmas pasiekė tokį lygį, kad jaučiausi visuomenės atstumtas. Atsirado jausmas, kad nebeesu žmogus, kad nieko nebesugebu. Jaučiausi menkesnis už bet kokią šiukšlę gatvėje“, – apie savo gyvenimą kalbėjo pašnekovas.
Vyras aiškino, kad iš pradžių dar vartodavo su draugais, tačiau ilgainiui jam jų nebereikėjo. Kaip sakė Jaunius, gerdavo vienas, nes taip nereikdavo dalintis alkoholiu su kitais.
„Rutina buvo paprasta: atsikeli ryte ir eini ne į darbą, o ieškoti alkoholio arba susitikti su tokiais pačiais žmonėmis kaip tu. Draugai buvo reikalingi tik tam, kad kartu būtų lengviau susirinkti pinigų alkoholiui – mes rinkdavome centus, prašydavome jų iš žmonių“, – sakė Jaunius.
Pasidomėjus, ar jam teko patirti benamystę, jis nurodė, kad ne. Tuo metu vieną būstą, po mirties paliktą senelės, jis turėjo, tačiau dėl priklausomybės ir susidariusių skolų teko jį parduoti.
Už gautus pinigus pašnekovas įsigijo dar vieną, mažesnį vieno kambario butą, tačiau ir tą teko parduoti dėl tos pačios situacijos. Galiausiai jį naktimis pernakvoti priimdavo tėvai.
„Iš esmės pragėriau du butus. Vėliau jau vartodavau vienas. Jei būdavo alkoholio, gerdavau jį, o jei nebūdavo, gerdavau odekoloną, kvepalus ar bet ką, kas svaigino. Buvau pasiekęs tokią stadiją, kad nevartojant prasidėdavo alkoholinės epilepsijos priepuoliai.
Nebegalėdavau nei normaliai paeiti, nei funkcionuoti. Paskui prasidėjo griuvimai, traumos. Atsibusdavau sumuštas, mėlynas, be dantų. Nebebuvau panašus į žmogų ir pats savęs žmogumi nelaikiau“, – juodžiausiais momentais dalijosi jis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
