Atsiradę bėrimai išduoda itin nemalonią ligą: sergant ja – didėja vėžio tikimybė

Žmonės, sergantys žvyneline, susiduria ne tik su sunkiais ligos simptomais, bet ir su nemaloniu visuomenės dėmesiu. Sulaukę aplinkinių žvilgsnio, jie ima gėdytis savo kūno ir visais įmanomais būdais jį slepia. Odos akademijos lektorės, gydytojos Linos Kuliešytės teigimu, patiriamas stresas ne tik apsunkina ligos gydymą, bet gali sukelti  ir depresiją.

Žvynelinė (nuotr. Shutterstock.com)

Gydytojos teigimu, ilgą laiką buvo manyta, kad žvynelinė tėra odą pažeidžianti liga. Tačiau ją lydi daug daugiau pacientus kamuojančių problemų.

Žvynelinė, dar kitaip vadinama psoriaze, yra lėtinė, uždegiminė, pasikartojanti odos liga. Ilgainiui ji gali pažeisti nagus, sąnarius ir kitas organizmo sistemas. Todėl ilgą laiką buvo manyta, kad žvynelinė yra odos liga. Dabar laikomasi nuomonės, kad tai yra sisteminis susirgimas“, – sako L. Kuliešytė.

Kas gali susirgti žvyneline?

Anot jos, pasaulyje šia liga serga apie 2–3 procentai žmonių. Žvynelinės atsiradimas siejamas su genetiniais ir provokuojančiais aplinkos veiksniais.

„Šie veiksniai gali klaidingai užvesti imuninę sistemą ir taip organizme atsiranda uždegiminis procesas. Jo metu stimuliuojamas odos paviršiaus ląstelių dauginimasis, todėl jame ima kauptis storas ląstelių sluoksnis, atsiranda viršutinio odos sluoksnio epidermio sustorėjimas, odos pažeidimas pasidengia žvyno sluoksniu.

Žvynelinė taip pat gali būti susijusi su paveldėjimu. Tačiau jei serga vienas iš tėvų žvyneline, ar būtinai sirgs ir vaikai? Tikrai ne. Sergančių tėvų vaikams ši liga gali taip ir nepasireikšti. Tačiau skaičiuojama, kad jeigu vienas iš tėvų turi psoriazę, rizika vaikui gyvenimo eigoje yra apie 28 procentai, o jei abu tėvai – 65 procentai“, – pasakoja L. Kuliešytė. 

REKLAMA

Žvynelinės simptomai

Dažniausiai pasireiškiantys ligos simptomai yra bėrimai viso kūno odoje ir plaukuotoje galvos dalyje. Bėrimai tarpusavyje gali susilieti ir apimti didelius plotus.

„Pastebimos įvairaus dydžio, virš odos iškilusios, šviesiai ar tamsiai rausvos spalvos plokštelės, kurios būna padengtos sidabrinės spalvos pleiskanų sluoksniu. Dažniausiai jos pastebimos šiose vietose: alkūnių, kelių, juosmens, skalpo srityse.

Tačiau bėrimai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, pavyzdžiui, kūno raukšlėse: pažastyse, kirkšnyje, delnuose, paduose. Taip pat gali būti pažeidžiamas ir veidas, bet tai pasitaiko retai.

Kai kuriems pacientams žvynelinei būdingi bėrimai išplinta tik vienoje kūno vietoje, pavyzdžiui, plaukuotoje galvos dalyje. Tokiu atveju gali varginti gausios pleiskanos ir odos paraudimas. Bėrimų vietose gali būti jaučiamas niežėjimas“, – pasakoja L. Kuliešytė.

Žvynelinė

Gali pažeisti nagus

Jos teigimu, pasitaiko ir rečiau diagnozuojamų žvynelinės tipų:

„Gali atsirasti labai smulkus ir gausus lašo formos bėrimas, vadinamas lašine psoriaze, visos kūno odos ryškus paraudimas, kitaip vadinamas eritrodermine žvyneline. Kai kuriais atvejais gausiai išlinta maži pūlinukai, vadinami pustulėmis.

Taip pat kartais nustatomi ir nagų pakitimai: jie gali sustorėti, imti trupėti, atsirasti gelsvos spalvos dėmės ar mažos duobutės. Rekomenduojama nagus kirpti trumpai, netraumuoti, mūvėti pirštines, jei naudojate stiprias chemines medžiagas.  Žvynelinė gali pasireikšti labai įvairiai. Kartais net pereina iš vienos formos į kitą“, – akcentuoja specialistė.

REKLAMA

L. Kuliešytė pabrėžia, kad amžius ar lytis sergamumui didelės įtakos neturi. Simptomai gali pasireikšti tiek kūdikiui ar mažam vaikui, tiek senjorui. Vis dėlto, specialistė išskiria tam tikrus ligos pikus.

„Simptomų atsiradimo pikai yra tarp 15–30 ir 50–60 metų amžiaus. Vyrai ir moterys serga panašiu santykiu“, – sako gydytoja.

Gali padėti paprastos priemonės

L. Kuliešytė teigia, kad retai nutinka taip, kad žvynelinė išnyktų ir daugiau niekada nepasikartotų. Tačiau taikant efektyvius gydymo metodus, galima sukontroliuoti šią ligą: sumažinti jos simptomus, o kartais ir visiškai išgydyti.  

„Dažniausiai šios ligos eiga banguojanti: ji tai paūmėja, tai palengvėja. Ligos gydymas labai priklauso nuo žvynelinės tipo ir sunkumo laipsnio. Jei kalbame apie paprastąją žvynelinę, kuri yra labai lengvos formos, tuomet gali pakakti drėkinančių kremų, dar vadinamų emolientais ar vietinio poveikio vaistų.

Taip pat padėti gali keratolitikai. Tai preparatai, savo sudėtyje turintys naudingai veikiančių medžiagų, pavyzdžiui, šlapalo ar salicilo rūgšties. Žvynelinei gydyti gali būti naudojami labai įvairus vietinio poveikio tepamieji vaistai: vitamino D3 analogai, gliukokortikoidai, kalcineurino inhibitoriai, degutas ar ditranolis“, – pataria gydytoja.

Kasdienė odos priežiūra ir sveika gyvensena

Gydytojos teigimu, taip pat labai svarbi kasdienė odos priežiūra ir rūpinimasis bendra organizmo savijauta.

„Svarbu drėkinti odą ir vengti visų žvynelinę provokuojančių veiksnių: nutukimo, infekcijų, žalingų įpročių, emocinio streso, neigiamų emocijų.

REKLAMA

Labai svarbu rasti laiko poilsiui, malonioms veikloms, hobiams. Kartais ligos simptomams suvaldyti gali padėti ir meditacija, aktyvus laisvalaikis ar pokalbis su geru draugu.

Tad kiekvienas turėtų atrasti, kas jam padeda jaustis geriau, ir tai taikyti. Svarbu paminėti, kad gydymas yra parenkamas atsižvelgiant ne tik į ligos sunkumą, bet ir į individualias žmogaus savybes, gretutines ligas ir būkles.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ne visi metodai yra tinkami nėščiosioms ar žindančioms. Todėl kiekvienam pacientui yra sudaromas individualus gydymo planas“, – sako Odos akademijos lektorė.

Mitybos ir maisto papildų svarba

L. Kuliešytės teigimu, taip pat svarbi taisyklinga ir subalansuota mityba. Teigiamos įtakos savijautai gali turėti ir įvairūs maisto papildai.

„Pastebėta, kad tegiamą efektą gali turėti vitaminai A, C ir E, taip pat ciberžolė. Tačiau visko reikia su saiku. Todėl svarbu subalansuota ir sveika mityba. Reikėtų vengti aukštą glikeminį indeksą turinčių produktų, nes gliukozės koncentracijos šuoliai skatina uždegiminius procesus organizme. Į savo racioną įtraukti daugiau daržovių, vaisių, žuvies.

Kai kuriuose tyrimuose nustatyta, kad vitamino D trūkumas galimai susijęs su psoriazės eigos pablogėjimu. Tačiau tai tik hipotezė ir jeigu žmogaus kraujyje vitamino D kiekis yra normalus – tokie papildai tikrai nėra reikalingi“, – pataria gydytoja.  

Gydymas fototerapija ir fototerapinėmis šukomis

L. Kuliešytės teigimu, dar vienas efektyvus būdas žvynelinės gydymui – fototerapija. Dažnai ji skiriama kaip papildoma priemonė, kartu su vietinio poveikio vaistais. Tačiau tai nėra tas pats kas saulė ar soliariumas, įspėja gydytoja.

REKLAMA

„Fototerapijos metu kūno oda yra paveikiama tik tam tikro ilgio ultravioletiniais spinduliais. Fototerapija gali būti skirama visam kūnui arba tam tikrai kūno vietai, pavyzdžiui, delnams, padams.

Dar išskiriamos fototerapinės šukos, kurios labai naudingos esant bėrimams plaukuotoje galvos dalyje. Jei gydymas ultravioletiniais spinduliais nepakankamai efektyvus, galima išbandyti fotochemoterapiją, kurios metu yra naudojami ultravioletiniai A spinduliai. Žinoma, visus šiuos sprendimus turi priimti gydytojas gydymo įstaigoje“, – pabrėžia L. Kuliešytė.

Sunkios formos žvynelinės gydymas

Sunkiais ligos atvejais, kai žvynelinė yra pažeidusi ne tik odą, bet ir nagus ar sąnarius, vietinio poveikio vaistų ar fototerapijos gali nepakakti, sako L. Kuliešytė. Jos teigimu, tokiu atveju svarstoma apie sisteminius vaistus.

„Jie gali būti geriami tabletėmis arba leidžiami po oda. Jei ir tokie vaistai tam tikrą laiką yra nepakankamai veiksmingi, skiriamas naujausias žvynelinės gydymo metodas – biologinė terapija. Per pastarąjį dešimtmetį šis gydymo būdas sukėlė tikrą revoliuciją psoriazės gydyme.

Simptomams palengvinti gali padėti ir klimatoterapija. Jos metu mėgaujamasi gamtos teikiamais malonumais: miško oru, saikingomis saulės voniomis. Taip pat taikoma balneoterapija. Tai procedūros su mineraliniu vandeniu, pavyzdžiui mineralinio vandens vonios. Kai kuriems žmonėms nusiraminti ir pagerinti būklę padeda aromaterapija, kurios metu naudojami įvairūs kvapai“, – pasakoja Odos akademijos lektorė.  

REKLAMA

Didesnė vėžinių susirgimų tikimybė

L. Kuliešytė primena, kad psoriazė yra lėtinio uždegimo liga, kuri ilgainiui gali paveikti ir kitas organizmo sistemas. Todėl, sergant žvyneline, išauga vėžinių susirgimų ir kitų ligų tikimybė.

„Sergantieji psoriaze turi didesnę rizika metabolinio sindromo ir cukrinio diabeto išsivystymui. Taip pat išauga įvairių širdies ir kraujagyslių ligų rizika, ypač tiems, kurie turi sunkią žvynelinės formą. Tačiau pastebėta, kad sėkmingai gydant psoriazę, mažėja ir šių ligų pasireiškimo tikimybė.

Taip pat pacientams, sergantiems psoriaze, dažniau išsivysto kitos autoimuninės ligos. Tai gali būti tokios uždegiminės žarnų ligos kaip Krono liga ar opinis kolitas.

Įvairių tyrimų duomenimis, sergant psoriaze, gali šiek tiek padidėti ir įvairių vėžinių susirgimų rizika. Tokių kaip limfoma arba ne melanominiai odos vėžiai. Todėl vertėtų dažniau profilaktiškai tikrintis dėl šių susirgimų, stebėti ar odoje neatsiranda naujų darinių, o jiems atsiradus – pasikonsultuoti su gydytoju“, – pataria L. Kuliešytė.

Stresas – didžiausias priešas

Vienas pagrindinių ligą provokuojančių veiksnių yra lėtinis ar ūmus ir labai stiprus emocinis stresas. Taip pat įtakos turi nuolatinis nuovargis ir blogos emocijos, įspėja gydytoja.

„Vieno tyrimo duomenimis, net 70 proc. pacientų, sergančių psoriaze, didelis stresas yra sukėlęs ligos pasunkėjimą. Kiti veiksniai, kurie gali nulemti ligos paūmėjima yra ūmios ar lėtinės bakterinės ir virusinės infekcijos, tokios kaip tonzilitas, dantų infekcijos. Taip pat įvairūs odos vientisumo pažeidimai, pavyzdžiui, traumos, operaciniai pjūviai, nusibrozdinimai ar net tatuiruotės. Ir žinoma, gausus alkoholio vartojimas, rūkymas, antsvoris ir nutukimas“, – sako L. Kuliešytė.

REKLAMA

„Psoriazės eigai įtakos gali turėti net sezoniškumas – pastebėta, kad ši liga žiemos sezonu paūmėja, o simptomai gali tapti lengvesni šiltuoju metų laiku. Dar paminėčiau tam tikrų grupių vaistus, kurie gali būti susiję su ligos aktyvumu, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, beta blokatoriai“, – priduria ji.

Stresas

Žvyneline užsikrėsti neįmanoma

Anot L. Kuliešytės, visuomenėje trūksta informacijos apie žvynelinę, todėl apie šią ligą vis dar sklando mitai. Vienas jų – kad žvyneline galima užsikrėsti. Dėl tokio aplinkinių požiūrio, sergantieji dažnai nesulaukia palaikymo ir gėdijasi savo ligos. Tačiau gydytoja ramina – žvyneline užsikrėsti neįmanoma.

„Visuomet stengiamės pabrėžti, kad žvynelinė nėra užkrečiama liga. Ja negalima užsikrėsti nei palietus sergančiojo odą, nei paspaudus ranką, apsikabinus ar bučiuojantis. Taip pat, ji negali būti perduota per daiktus ar, pavyzdžiui, maudantis tame pačiame vandenyje“, – akcentuoja L. Kuliešytė.

Gali sukelti depresiją 

Gydytoja pabrėžia, kad žvynelinė nėra mirtina liga, tačiau gali turėti didelės įtakos žmogaus gyvenimo kokybei. Todėl, ligoniui atvykus į gydymo įstaigą, vertinamas ne tik pažeistos kūno odos plotas, bet ir prašoma užpildyti gyvenimo kokybės indekso anketą. L. Kuliešytės teigimu, paaiškėja, kad daugelis ligonių jaučiasi atstumti ir gėdijasi savo kūno.

Psoriazė ir psoriatinis artritas labai dažnai sukelia stiprų emocinį stresą, sumažina pasitikėjimo savimi jausmą, gali neigiamai paveikti gyvenimo kokybę. Pacientai, sergantys žvyneline, dažnai jaučiasi atstumti, gėdijasi pasirodyti viešumoje, slepia savo odą po drabužiais, ilgomis rankovėmis, vengia baseino ar vandens telkinių, apriboja savo laisvalaikio veiklas.

REKLAMA

Tyrimų metu nustatyta, kad sergantiesiems žvyneline dažniau diagnozuojami įvairūs nuotaikos sutrikimai, sunkesniais atvejais netgi depresija. Taip pat jie labiau linkę į savižudybes. Dažniausiai tai būdinga pacientams, kurie kenčia ne tik nuo psoriazės, bet ir psoriatinio artrito.

Buvo nustatyta, kad didelė dalis psoriaze sergančių vaisingo amžiaus moterų vengia pastoti, nes gėdijasi savo kūno ir bijo šią ligą perduoti savo vaikams“, – pasakoja L. Kuliešytė.

Gydytojos teigimu, pajutus tokias baimes, reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris parinks tinkamus gydymo metodus ir padės atsakyti į neraminančius klausimus.  

„Tai tik parodo, kaip svarbu visiems šnekėti apie šią ligą – padrąsinti kreiptis pagalbos, ieškoti gydymo ir rūpintis ne tik fizine, bet ir psichologine sveikata“, – pabrėžia gydytoja.


Rašyti komentarą...
K
Kiemsargis Ricardui
2020-10-16 18:39:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ryčka,nerašinėk nesąmonių.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų