Grybautojai be ribų: grybus lupa kone po langais

Kaip niekada grybų turtingas ruduo sušaukė į miškus grybautojus – ir mėgėjus, kurie prisirenka grybų šeimai paskanauti, ir tuos, kuriems grybavimas padeda prisidurti prie atlyginimo ar pensijos.

Grybai (nuotr. Shutterstock.com)

Ir nors egzistuoja tiek rašytinės, tiek ir nerašytos grybavimo taisyklės, panašu, kad kartais godumas nustelbia bet kokį sveiką protą. Privačių valdų savininkai guodžiasi, kad kartais grybautojus tenka vyti ir iš nuosavo namo kiemo. Tuo tarpu grybautojai atšauna – miškas gal ir privatus, bet grybai yra visų.

Eiti galima ne visada

Kaip informavo Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės patarėja Vilija Masaitienė, žmonės ne visuose miškuose gali lankytis laisvai.

„Miškų įstatymo 8 str. nustatyta, kad fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir tuos miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai.

Taip pat nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos miško valdytojo teikimu, o miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbių priežasčių (didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.), gali visuose miškuose uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių naudojimą, tačiau tokiu atveju turėtų būti miško valdytojo, savininko ar naudotojo pastatyti informaciniai ženklai, rodantys uždraustų ar apribotų lankyti miškų ribas“, – akcentavo specialistė.

REKLAMA

Veikiausiai daugelis atsimena, kad pernai, miškų gaisringumui pasiekus itin aukštą lygį, atsirado draudimas lankytis miškuose.

100 metrų

Kaip patikslino VĮ Valstybinių miškų urėdijos komunikacijos vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė, kai kalba pasisuka apie privatų mišką, pašaliniai asmenys miško gėrybes rinkti gali ne arčiau kaip 100 metrų atstumu iki savininko sodybos.

„Laukinės augalijos išteklių naudotojai turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka naudoti laukinės augalijos išteklius visoje LR teritorijoje. Privačiuose miškuose, esančiuose ne toliau kaip 100 m nuo jų savininkų sodybų, ir ne miško žemėje laukinės augalijos išteklius naudoti leidžiama tik gavus žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų sutikimą ar leidimą“, – informuoja urėdija.

Vis dėlto, minėtą įstatymą ketinama atšaukti. Kaip sakė V. Masaitienė, sunku tokį įstatymą tinkamai vykdyti.

„Tokia įstatymo nuostata galioja jau daugiau nei 20 metų. Aplinkos ministerija neturi informacijos, kad ši nuostata būtų vykdoma, ir kyla abejonių, ar ji reikalinga, ir dėl galimybės ją įgyvendinti – pvz., grybaujant ar uogaujant nėra galimybės nustatyti, kada priartėjama arčiau negu 100 m nuo sodybos, ir neaišku, kur kreiptis ir rasti sodybos savininką.

Mūsų žiniomis, nė vienas žmogus, tos nuostatos nesilaikęs, per kelis dešimtmečius nebuvo nei išaiškintas, nei nubaustas.

Šiuo metu Seime svarstomas naujos redakcijos Laukinės augalijos įstatymo projektas, kuriame siūloma šios nuostatos atsisakyti“, – teigė Aplinkos ministerijos specialistė.

REKLAMA

Aptverti negalima

Kol įstatymas galioja, pasirodo, privatūs asmenys miško gabalo užsitverti negali. V. Masaitienė pabrėžė, kad lankymasis miškuose laisvas, todėl 100 metrų atstumu iki sodybos užtvaro, saugančio miško savininkų privatumą, būti negali.

Vis dėlto yra išimčių, kada miškų plotai gali būti aptverti, tik, be abejo, ne fizinių asmenų.

„Vadovaujantis Lankymosi miške taisyklių 9 dalies nuostata, informaciją apie lankymosi miške uždraudimą ar ribojimą ir jų galiojimo laiką savivaldybių vykdomosios institucijos sprendimu miško valdytojai skelbia vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto svetainėje, per radiją (televiziją).

Prie kelių, takų į mišką, kuriame uždraustas ar apribotas lankymasis, miško valdytojai pastato informacinius ženklus, kuriuose nurodomas sprendimą uždrausti ar apriboti lankymąsi miške priėmusios institucijos pavadinimas, sprendimo priėmimo data ir numeris, taip pat laikotarpis, kuriuo lankymasis miške apribotas ar uždraustas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas pasiteirauti“, – informavo miškų urėdijos specialistė S. Trinkūnaitė-Rimkienė.

Saugoti

Renkant miško gėrybes taip pat reikia laikytis įstatymų, arba – sąmoningiems žmonėms – paprasčiausiai saugoti gamtą.

„Fiziniai asmenys gali grybauti, rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą visuose LR miškuose.

Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos 15 str. ,,Renkant uogas, draudžiama rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus, naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones.“

Renkant medžių ir krūmų uogas bei vaisius (įskaitant sėklas), draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti šių medžių ar krūmų šakas ir kamienus. Renkant šaltalankių uogas leidžiama karpyti iki 30 cm augalo šakeles“, – primena miškų urėdija.

Ilgus metus galiojusios grybavimo taisyklėse buvo nurodoma, kad grybus galima ir pjauti, ir rauti nepažeidžiant miško paklotės. Tačiau prieš kelerius metus šios taisyklės buvo panaikintos.

Eglė KUKTIENĖ


Rašyti komentarą...
L
Lietuvis
2020-09-28 23:34:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gėda… Ubagynas.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų