„Aklas pasimatymas“: laida, jungianti neregių ir reginčiųjų pasaulius

Skaityk lengvai

Jeigu ne pasaulį ištikusi koronaviruso pandemija ir karantinas, radijo laidos „Aklas pasimatymas“ vedėjai ir reporteriai gyvai bendrautų su pašnekovais, rengtų tiesioginius reportažus iš susitikimų su įvairių Lietuvos miestų, mokyklų bendruomenėmis. Karantinas diktuoja savas bendravimo taisykles. „Aklo pasimatymo“ rengėjai, iš kurių pusė turi regėjimo negalią, su pašnekovais bendrauja nuotoliniu būdu ir savo klausytojus toliau džiugina įdomiomis, prasmingomis laidomis. 

Irma Jokštytė ir Kristijonas Bartoševičius. Linos Puodžiūnienės nuotr.
9

Šis sezonas „Aklo pasimatymo“ komandai – jau šeštasis. Laida transliuojama kiekvieną sekmadienį radijo stotyje „Gold FM“. Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas ir Neįgaliųjų reikalų departamentas. 

REKLAMA

Tikslas – pažinti ir suprasti 

Laidos „Aklas pasimatymas“ sumanytoja ir redaktorė Lina Puodžiūnienė pasakoja: „Dirbdama Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, o vėliau kultūrinių projektų vadove Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje, supratau, kad regintiesiems aklųjų pasaulis labai įdomus, daugelis nuoširdžiai juo domisi. Taip išsigrynino laidos vizija: dviejų pasaulių – aklųjų ir reginčiųjų – susitikimas. Nors teisingiau būtų sakyti, kad laida yra dviejų atskirų to paties pasaulio dalių susitikimas: susitikdami vieni kitus priimame visų pirma kaip žmones, norime vieni kitus pažinti ir suprasti, o ne akcentuoti skirtumus ar negalias. „Aklas pasimatymas“ pirmiausia yra dialogas.“ 

„Pradėdamas vesti „Aklą pasimatymą“, apie akluosius nežinojau beveik nieko. Tai gal ir buvo priežastis, paskatinusi imtis šios avantiūros, – prisipažįsta laidos vedėjas Kristijonas Bartoševičius. – Kiekviena laida buvo iššūkis, todėl klausimai pašnekovams išeidavo labai natūralūs, tarytum iš tikrųjų klausinėtų nieko nežinantis žmogus. Neregys arba silpnaregis, gerai išmanantis kurią nors aklųjų gyvenimo sritį, galbūt užduotų tikslesnius klausimus, bet tada ne visai įdomu būtų reginčiam klausytojui, kuris apie akluosius beveik nieko nežino.“ 

K. Bartoševičiaus įsitikinimu, natūralus smalsumas yra įdomiausias. Praėjus penkeriems darbo laidoje metams, jis tarsi ir galėtų sakyti, kad apie akluosius kai ką žino, bet, pasak jo, ateina naujas pašnekovas su nauja tema, ir vėl supranti, kad nieko nežinai ir bendrauji tarsi prie mikrofono sėdėtum pirmą kartą. 

REKLAMA

(9 nuotr.)
FOTOGALERIJA. „Aklas pasimatymas“: laida, jungianti neregių ir reginčiųjų pasaulius

Galimybės tampa lygios 

L. Puodžiūnienė, kurdama laidos koncepciją, sakosi turėjusi dar vieną viziją – norėjusi, kad patys neregiai užaugtų ir taptų gerais žurnalistais. Radijas yra ta veiklos sritis, kurioje jie gali dirbti ir realizuoti savo gebėjimus. Trečiąjį sezoną laidos reportere pradėjo dirbti regėjimo negalią turinti Irma Jokštytė, praėjusiais metais prisijungė dar du neregiai – reporteris Andžejus Ravanas ir informacinių technologijų specialistas Žygimantas Matusevičius. I. Jokštytė šiais metais jau ne tik rengia reportažus, bet ir, pasikeisdama su K. Bartoševičiumi, kuria laidas. 

„Kurdami radijo laidą visi – ir neregiai, ir regintieji – turime lygias galimybes, – sako L. Puodžiūnienė. – Tai ypač gerai atsiskleidė per karantiną.“ Šiai minčiai pritaria vokiečių filologiją ir viešąją komunikaciją Vytauto Didžiojo universitete studijuojanti I. Jokštytė: „Nebeaktualu, su kokiomis priemonėmis ateinama iki pašnekovo. Svarbiausia – pokalbis su žmogumi, tai tuo pokalbiu ir remiesi. Pašnekovui nesvarbu, matai ar nematai, sėdi vežimėlyje ar vežimėlyje sėdi jis pas. Pokalbis neatmiešiamas antraeiliais dalykais: ar aš kalbu su akla laidos vedėja, ar mano pašnekovui sunku ateiti į studiją? Jeigu tiesiogiai neiškyla klausimas, aš matau ar nematau, mes laidoje apie tai nekalbame.“ 

Anot Irmos, jos siekiamybė – kad tiek kolegos, tiek pašnekovai į ją žiūrėtų ne kaip į neregę žurnalistę, bet kaip į žurnalistę. Kompiuteriai, skaitmeninės technologijos tai leidžia. Paklausta apie darbą per karantiną ji sako, kad reikėjo priprasti prie naujo ritmo, prie naujo dienos plano, tačiau tapo daug paprasčiau suderinti pokalbio laiką. Atvykti į studiją būdavo komplikuota: turi derintis prie pašnekovo, pašnekovas prie studijos laiko, užimtumo. Dabar žmogų gali pasiekti neišeidamas iš namų. Irmos žodžius patvirtina jos sukurta velykinė laida su kunigu Moze Mickevičiumi – pašnekovas tuo metu buvo Romoje, laidos vedėja – savo namuose Kaune. Reportažų su kitose šalyse gyvenančiais ar studijuojančiais pašnekovais Irma yra parengusi dar prieš karantiną, dabar tai tapo įprastu jos darbu. 

REKLAMA

„Visi dirba iš namų, nebesvarbu, kiek ir ką matai. Daug svarbiau, kiek ir ką moki“, – sako kitas laidos rengėjas Ž. Matusevičius, Vytauto Didžiojo universitete studijuojantis kompiuterių sistemas. 

Kada buvo įrašyta pirmoji pasaulyje audioknyga, skirta regos negalią turintiems žmonėms?
Prašome pasirinkti atsakymą!
1901 m.
1927 m.
1934 m.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kada buvo įrašyta pirmoji pasaulyje audioknyga, skirta regos negalią turintiems žmonėms?
1901 m.
13.1%
1927 m.
36.9%
1934 m.
50%

REKLAMA

Susitikimai 

„Aklas pasimatymas“ prasidėjo radijo stoties „Laisvoji banga“ (dabar „Gold FM“) studijoje, tačiau jos rengėjai greitai suprato, kad apsiriboti studijos sienomis jie nenori. Naujas žingsnis laidos istorijoje buvo susitikimai su gyvais žmonėmis, gyvas bendravimas ir tiesioginės transliacijos. Pati laida tapo projekto „Susitikimai“ dalimi. Jos kūrėjai važinėja po Lietuvos miestus ir miestelius: bibliotekose, mokyklose susitinka su moksleiviais, vietos bendruomenių žmonėmis. Šių susitikimų svečiai – spalvingi, ieškantys, kuriantys, dirbantys žmonės: Tauragėje su auditorija susitiko neregys kunigas Ramutis Janšauskas, Biržuose – Seimo narė (dabar jau europarlamentarė) Aušra Maldeikienė, Zarasuose – Nepriklausomybės Akto signatarė Nijolė Oželytė. „Susitikimų“ metu vyksta atviros Brailio rašto pamokos, pojūčių dirbtuvės tamsoje, pokalbiai su neregiais apie jų gyvenimą, darbą, galimybes. Jaunuosius „Susitikimų“ dalyvius visada žavi neregiai, puikiai įvaldę informacines technologijas. 

Tiek laidos kūrėjai, tiek gyvų susitikimų organizatoriai orientuojasi į jaunimą, bet, pasak K. Bartoševičiaus, jie auditorijos neskirsto į jaunus ar pagyvenusius: „Aklą pasimatymą“ kuria jauni žmonės, todėl daugiau dėmesio jie skiria savo bendraamžiams. Orientuojamės į aktyvius klausytojus, tuos, kuriems patinka sportas, menas, komunikacija, psichologinės temos. Svarbus netikėtumo, nuostabos elementas. Įdomu viskas, ko nežinai: knygos, teatras, aklųjų kelionės, technologijų naujovės. Vaikai gimsta smalsūs, dalis suaugusiųjų to smalsumo nėra praradę. Laidos kredo – išlaikyti degančias didelių vaikų akis.“ 

REKLAMA

Nebijantys keistis 

Andžejus Ravanas prie „Aklo pasimatymo“ komandos prisijungė paskatintas I. Jokštytės ir L. Puodžiūnienės. „Dirbu socialiniame projekte „Dialogas tamsoje“, nebijau bendrauti, kalbėti, – pasakoja Andžejus. – Atrodo ganėtinai paprasta: priėjai, žmogų pakalbinai, įrašei, paskui kažką iškirpai, sumontavai – ir reportažas iškeptas. Pradėjęs dirbti supratau, kad reikia daug mokytis ir tobulėti. Reporteris turi mokėti žmogų prakalbinti, įdomiai pakreipti temą. Dirbu ne tik su mikrofonu, bet ir su garso montavimo programomis. Reikėjo išmokti, kaip su jomis apsieiti. Kai montavau pirmą kartą, atrodė tamsus miškas, užtruko pora dienų, dabar jau viskas paprasčiau.“ 

Tarp A. Ravano pernai kalbintų žmonių buvo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Reporteris neslepia – atsakomybė buvusi didelė: reikėjo tiksliai žinoti, ko nori paklausti, reportažo negalėjai labai karpyti, atskirų ministro minčių ištraukti iš pokalbio konteksto. Vis dėlto reportažas, atrodo, pavyko, nes jo autorius nei priekaištų, nei pastabų nesulaukė. 

I. Jokštytei padaryti keletą reportažų „Aklam pasimatymui“ pasiūlė laidos redaktorė L. Puodžiūnienė. Mergina sutiko pabandyti. Kaip pati sako, radijo reportažus pradėjo daryti iš smalsumo, norėjo pažiūrėti, kaip seksis. „Supratau, kad turiu ir ugnies, ir noro, bet žinių trūksta, – sako Irma. – Atsirado poreikis tobulėti, mokytis. VDU pasirinkau vokiečių filologijos ir viešosios komunikacijos studijas. Laidoje dirbu jau treti metai, bet vis dar yra ko mokytis. Kaip ir medikai ar mokytojai mokosi dirbdami su žmonėmis, taip ir žurnalistai mokosi kiekvieną dieną. Šiais metais paaugau, galima sakyti, dviem laipteliais: pati vesiu laidas ir ieškosiu pašnekovų.“ 

REKLAMA

Anot Irmos, specialybės žinių galima gauti skaitant atitinkamą literatūrą. Tačiau tik kurdamas pats, stebėdamas kolegų darbą augi kaip žmogus ir kaip specialistas. Komunikacija yra bendravimas su žmogumi, žinodamas vien teoriją nieko gera nesukursi, reikia praktikos. 

Pati Irma mielai priima gyvenimo iššūkius, naujas patirtis, yra aistringa keliautoja: 2016 m. ji drauge su kitais keliais regėjimo negalią turinčiais žmonėmis nameliu ant ratų keliavo po Europą, 2018 m. debiutavo kaip realybės šou „Tamsoje“ vedėja. Viena savarankiškai keliavo po Egiptą, Indiją, savo kelionių patirtimi dalijosi „Aklo pasimatymo“ laidoje. „Žinau, kad noriu mokytis, augti kaip žurnalistė, o tada jau matysiu, ar būsiu žurnalistė, ar dirbsiu kaip vokiečių kalbos specialistė“, – mintimis apie ateitį dalijasi Irma. 

Ž. Matusevičiaus bendradarbiavimas su „Aklu pasimatymu“ prasidėjo nuo techninio pobūdžio darbų – laidos anonsų, techninio įrašų redagavimo. „Šiais metais laida plečia ribas, socialinę erdvę, – pasakoja Žygimantas. – Jos įrašus keliame į „Aklo pasimatymo“ kanalą „YouTube“ platformoje. Žmonės šį kanalą jau gali užsiprenumeruoti ir kas savaitę į savo mobiliuosius įrenginius gauti po naują įrašą. Kanale publikuojame ne tik per radiją skambėjusių laidų įrašus, bet ir „Susitikimų“ transliacijas, taip pat interviu originalo kalba, nes laidose interviu užsienio kalba verčiami į lietuvių kalbą. Vienas pirmųjų kanalo įrašų yra Irmos interviu anglų kalba su Lietuvoje koncertavusiu neregiu amerikiečių dainininku Rauliu Midonu.“

REKLAMA

Žygimantas su bendraminčių komanda kuria ir interneto svetainėje Artimi.eu publikuoja tinklalaides neregiams aktualiomis temomis. Šias tinklalaides kuria, skelbia tie patys jauni žmonės, kurių balsai skamba ir „Aklo pasimatymo“ laidose. 

Laikas kelia savus iššūkius ir savus reikalavimus. Laidos rengėjai nelinkę spėlioti, kaip ji atrodys po pusmečio ar metų, bet įsitikinę, kad laida gyvuos ir savo klausytoją turės. „Kol gyvenimas tęsiasi, temų visada atsiras, – sako L. Puodžiūnienė. – Gali keistis jų sklaidos būdai, bet poreikis bendrauti, suprasti vieniems kitus liks.“

Straipsnio autorius: Daumantas Valenta.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų