Visi yra lygūs, bet kai kurie yra lygesni už kitus?

Aivaras Grigelevičius / Automanas.lt
Pastarosios savaitės buvo, švelniai tariant, neįprastos. Po visiems puikiai žinomų įvykių Vilniaus centre, stebėdamas didžiųjų žiniasklaidos kanalų elgesį - likau šiek tiek nustebęs.
Nustebęs likau ne dėl to, jog beveik visi iš eilės pranešė apie avariją šalia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, bet dėl žaibišku greičiu išaiškintos vairuotojo tapatybės. Atrodo, kad būtent vairuotojo tapatybė leido visiems didiesiems (ypač vienam medijos kanalui) paragauti kraujo skonio ir iš to labai, labai, labai pagerinti savo atverstų puslapių statistiką.
Nesiruošiu moralizuoti ir pasirinkti vieną ar kitą barikadų pusę. Aš nesuprantu tik vieno - kodėl kitos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar kitame didmiestyje įvykusios avarijos nebūna nušviečiamos taip smulkmeniškai? Pažvelgus į kitus avarijų pranešimus, incidento kaltininko pavardė paviešinama labai retai, o ką jau kalbėti apie nuotraukas, kuriose matytųsi kaltininko veidas. Atsiverskite bet kurią kriminalų skiltį ir pasižiūrėkite kelias naujienas apie avarijas ir ar jose yra kaltininko nuotraukos ir kita išsami informacija kaip vardas, pavardė, gimtasis miestas, darbo vieta. Nėra? Nėra.
Puikus pavyzdys galėtų būti praėjusį savaitgalį Kaune avariją sukėlęs itališkas „Maserati“, kuris didžiuliu greičiu trenkėsi į medį. Nors automobilis nesužalojo aplinkinių žmonių, tačiau šios avarijos metu žuvo „Maserati“ savininkas, likę trys keleiviai sunkiai sužeisti. Tad kodėl išsamiai automobilių avarijas nušviečiantys žurnalistai neskyrė daugiau dėmesio šiai istorijai? Ar visa Lietuva neturi žinoti kas per vairuotojas pražudė savo draugą? O galbūt šiam „Maserati“ reikėjo įsirėžti į prekybos centrą, stotelę ar partrenkti mažametį vaiką, jog būtų paviešintas visas gyvenimo aprašymas?
Taip pat nesuprantu ir kai kurių Seimo narių, kurie norėdami pagerinti savo reputaciją ir padidinti reitingus, suskubo siūlyti įvairiausias neveiksmingas idėjas, kurios neva sumažins avarijų skaičių.
Ar dviejų metų vairavimo stažo neturintis asmuo su silpnesniu ar mažesniu automobiliu staiga nebegalės padaryti avarijos? Dėl man nesuprantamų priežasčių, Seimo nariai galvoja, kad mažas, skalbimo mašinos motorą turintis automobilis staiga tampa atsparus avarijoms. Automobilis dėl avarijos nėra kaltas, niekada nebuvo. Tad nesvarbu, ar tai „Volkswagen Lupo“ ar „Mercedes Benz C63 AMG“ - visą atsakomybę neša vairuotojas.  Jeigu jis norės spausti akceleratorių iki pat dugno, jis tai darys net ir sėdėdamas už vos ant ratų pastovinčio „BMW“. Kas tada taps atpirkimo ožiu?
Apriboti vairuotojų pasirinkimo nėra prasmės. Reikia pradėti nuo piktžolės - vairavimo egzamino. Kiekvieną kartą priimdami kvailus sprendimus mes girdime, jog taip daroma imant pavyzdį iš Vakarų valstybių, tad dabar būtų pats geriausias metas paimti pavyzdį iš Skandinavijos šalių ir šių šalių vairavimo egzamino modelį pritaikyti Lietuvoje.
Skandinavijoje, o tiksliau - Suomijoje, kiekvienas būsimas vairuotojas privalo išmokti automobilį ne tik vairuoti, bet ir jį valdyti, suprasti kaip jis elgiasi ekstremaliomis situacijomis, tiek dienos, tiek tamsiu paros metu. Kai didžiuliuose rūmuose sėdintys Seimo nariai pakeis vairavimo egzamino tvarką, tik tada galėsime džiaugtis saugesniais keliais.
Tuo tarpu dabartinis politikų elgesys tik parodo jų dviveidiškumą. Tokių avarijų mūsų šalies keliuose įvyksta ne vieną ir ne du kartus, tad kodėl ne vienas Seimo narys anksčiau nepakėlė savo nupenėto užpakalio ir nepasiūlė kažko panašaus anksčiau? Viešieji ryšiai šiais laikais yra žymiai svarbesni negu nuoširdus noras pagerinti situaciją mūsų šalies keliuose? Pasirodo - taip.
O iki tol, jeigu, teoriškai, bendro naudojimo keliuose mes visi esame lygūs, tai ir elkimės kaip lygus su lygiu.