Užimtumo tarnybos duomenimis, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį darbdaviai registravo apie 3 tūkst. laisvų darbo vietų sunkiasvorių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams. Du trečdaliai šių pasiūlymų buvo skirti būtent tarptautinių krovinių pervežimams.
Tuo metu norinčiųjų dirbti šį darbą skaičiai yra gerokai mažesni. Per tą patį laikotarpį įregistruota vos 1,2 tūkst. ieškančiųjų tokio darbo, iš kurių tik šimtas sutiktų dirbti tarptautiniais maršrutais.
„Senstanti visuomenė ir ribotas jaunimo noras rinktis tam tikras profesijas aštrina darbuotojų trūkumą. Dėl to įmonėms tenka konkuruoti ne tik dėl žaliavų ar vartotojų, bet ir dėl darbuotojų tarptautiniu mastu“, – teigia tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, pabrėždama, kad vairuotojų stygius šiuo metu fiksuojamas daugiau nei dvidešimtyje Europos šalių.
Siekdami užpildyti tuščias darbo vietas, vežėjai masiškai atsigręžia į trečiąsias šalis. Užimtumo tarnybos statistika rodo, kad 2025 metais Lietuvos įmonėse įdarbinta per 25 tūkst. sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų iš ne Europos Sąjungos valstybių. Šių metų pirmąjį ketvirtį šis skaičius jau pasiekė beveik 7 tūkstančius.
Dažniausiai prie vilkikų vairo Lietuvos įmonėse sėda atvykėliai iš Baltarusijos, Uzbekistano, Ukrainos, Tadžikistano, Indijos bei Kirgizijos.
Viliojantys pažadai virsta modernia vergove
Vertindama tolimųjų reisų vairuotojų darbo sąlygas ir masinį darbuotojų iš trečiųjų šalių samdymą, Lietuvos profesinė vežėjų sąjunga atkreipia dėmesį į drastiškai blogėjančią situaciją sektoriuje. Anot organizacijos atstovų, darbuotojai iš Vidurinės Azijos ar Filipinų nuolat susiduria su manipuliacijomis darbo teise bei mobingu.
Sąjungos atstovai pastebi, kad užsieniečius Lietuvos įmonės dažniausiai pritraukia žadėdamos apie 2600 eurų siekiančius atlyginimus, kas, palyginti su 400–500 eurų uždarbiu jų gimtosiose šalyse, atrodo itin patraukliai. Tačiau realybė atvykus kardinaliai skiriasi.
„Užsienietis, siekdamas gauti šį darbą, tarpininkams sumoka nuo 3000 iki 5000 eurų, dažniausiai tam imdamas kreditus. Atvykus į Lietuvą paaiškėja papildomos sąlygos: privalomi mokymai kainuoja dar 800 eurų, o apgyvendinimas iki dviejų mėnesių trunkančiu mokymosi laikotarpiu atsieina papildomus 300–600 eurų.
Šios sumos jiems yra milžiniškos, todėl vairuotojai tampa visiškai priklausomi nuo darbdavio. Po mokymų, motyvuojant patirties Europoje stoka, 1–2 mėnesiams skiriamas stažuotojo atlyginimas, kuris kartu su dienpinigiais siekia vos 30–40 eurų parai.
Tai šaunus modernios vergovės pavyzdys, o pabandžius skųstis – grasinama anuliuoti laikiną leidimą gyventi“, – teigiama tv3.lt portalui atsiųstame profesinės sąjungos komentare.
Neteisėtos išskaitos ir fiktyvūs dokumentai
Profsąjungos teigimu, sektoriuje vis dar klesti nuolatinių išskaitų iš atlyginimų ir dienpinigių praktika.
Kaip nurodo organizacija, baudos už tariamą degalų pereikvojimą ar smulkius apgadinimus skiriamos be jokių patvirtinančių dokumentų, o patiriant psichologinį spaudimą vairuotojai priverčiami pasirašyti vadinamąsias taikos sutartis dėl žalos kompensavimo.
Valstybės institucijų – tokių kaip Valstybinė darbo inspekcija ar Migracijos departamentas – darbą sąjunga vadina „simboliškai kosmetiniu“. Nors kasmet įvežama apie 30 tūkst. užsieniečių, inspektorių skaičius nedidėja, o oficialiose ataskaitose pažeidimų mastas neatsispindi.
Kaip vieną iš pavyzdžių profsąjunga nurodo reikalavimą vairuotojams išklausyti 140 valandų mokymus. Sąjungos teigimu, įmonės masiškai klastoja dokumentus apie šiuos mokymus, o institucijos to netikrina.
„Nuotoliu neva beveik mėnesį vykdomi mokymai šalyse, kur neįmanoma užtikrinti tinkamo interneto ryšio. Be to, nemažai vairuotojų tinkamai nemoka rusų kalbos, todėl jokie realūs žinių patikrinimai nevyksta. Lietuvos institucijos tai žinotų, jeigu situacija iš tiesų domėtųsi“, – aiškina vežėjų atstovai.
Vežėjams nurodyta grąžinti milijonus
Profesinės sąjungos išsakytus nuogąstavimus dėl prastėjančios situacijos atspindi ir Valstybinės darbo inspekcijos statistika. Oficialūs duomenys rodo, kad transporto sektoriuje pažeidimų skaičius išlieka itin aukštas, o didžioji dalis nukentėjusiųjų – darbuotojai iš trečiųjų šalių.
Vien per 2025 metus darbo ginčų komisijos išnagrinėjo per 1,7 tūkst. prašymų, o darbuotojams iš vežėjų nurodyta sumokėti stulbinamą sumą – daugiau nei 1,8 mln. eurų. Ši tendencija nesikeičia ir šiemet.
Per pirmąjį 2026-ųjų ketvirtį jau priteista per pusę milijono eurų. Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį, kad didžiąją dalį ieškovų (apie 65 proc. pernai ir pusę šiemet) sudaro užsieniečiai. Daugiausia savo teises gina Uzbekistano, Tadžikistano ir Baltarusijos piliečiai.
Nors priteisiamos sumos skaičiuojamos milijonais, ginčai dėl neišmokėtų atlyginimų ir neteisėtų išskaitų atskleidžia dar gilesnes darbdavių manipuliacijų schemas. Viena dažniausių ir skaudžiausių praktikų, su kuria susiduria inspektoriai, yra priverstinis darbuotojų siuntimas nemokamų atostogų.
Tokia spraga leidžia įmonėms nedeklaruoti realaus darbo laiko ir slėpti mokesčius, o vairuotojai paliekami be jokių socialinių garantijų. Tokiu laikotarpiu nemokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, todėl darbuotojai praranda teisę į ligos, nedarbo ar kitas būtinas išmokas.
Siekdami išlaikyti tokią kontrolę ir išvengti baudų už nelegalų darbą, vežėjai griebiasi atviro sukčiavimo. Nors vadovams gresia baudos nuo 1 500 iki 6 000 eurų, pažeidimų mastas išlieka didžiulis.
Vien pernai transporto sektoriuje Valstybinė darbo inspekcija nustatė per šimtą nelegaliai dirbusių asmenų, iš kurių net 80 proc. buvo užsieniečiai. Fiksuojama atvejų, kai darbdaviai visiškai nepraneša „Sodrai“ apie įdarbinimą arba samdo žmones, kurių buvimo šalyje dokumentai jau nebegalioja.
Visgi Valstybinė darbo inspekcija pripažįsta, kad atskleisti šiuos šešėlinius mechanizmus darosi vis sunkiau, o pagrindiniu kliuviniu tampa pati pažeidžiamiausia grandis – įbauginti darbuotojai. Inspektoriams tenka susidurti ne tik su įmonių gudravimu ar piktybiniu dokumentų neteikimu, bet ir su paralyžiuojančia užsieniečių baime.
Dėl kalbos ir kultūrinių barjerų trečiųjų šalių piliečiai dažnai vengia bendradarbiauti su valstybės institucijomis, baimindamiesi prarasti net ir tokį darbą ar susidurti su atviru darbdavių kerštu.
Tūkstančiai vairuotojų balansuoja ties minimumo riba
Nors bendras apdraustųjų skaičius krovininio kelių transporto įmonėse nuosekliai auga ir šių metų pavasarį perkopė 101 tūkstančio ribą, oficiali pajamų statistika atskleidžia didžiulę atskirtį.
Oficialiais „Sodros“ duomenimis, vidutinės tolimųjų reisų vairuotojų pajamos šiemet nuosekliai augo: nuo maždaug 1 554 eurų sausį iki beveik 1 750 eurų kovą. Visgi bendri vidurkiai slepia kitą realybę – beveik penktadalis (18,6 proc.) arba 17,5 tūkst. sektoriaus darbuotojų vis dar uždirba tik minimalų mėnesinį atlyginimą ar net mažiau. Šių vairuotojų vidutinės draudžiamosios pajamos tesiekia 613 eurų.
Tokį didžiulį skirtumą iš dalies lemia dienpinigių mokėjimo specifika. „Sodros“ atstovė Skirmantė Ramoškaitė pabrėžia, kad dienpinigiai nėra laikomi darbo užmokesčiu – tai tik išlaidų kompensacija, skirta padengti maisto ir kitas kelionės išlaidas, todėl nuo jų socialinio draudimo įmokos dažniausiai nėra mokamos.
Pagal galiojančią tvarką, dienpinigiai tampa apmokestinami tik išimtiniais atvejais – pavyzdžiui, kai darbuotojo bazinis atlyginimas nesiekia 1,65 MMA ribos (šiemet tai sudaro 1 902,45 Eur), o per mėnesį gaunami dienpinigiai viršija pusę šio užmokesčio.
Dėl šios sistemos didelė dalis vairuotojų pajamų lieka neapmokestinta, o tai atsigręžia prieš pačius darbuotojus.
„Visais atvejais, kai žmogus užsidirba pajamas, tačiau nuo jų nemoka VSD įmokų, jis pirmiausia kenkia sau. Neapmokestinamos pajamos nėra įskaičiuojamos skiriant ligos, vaiko priežiūros, nedarbo išmokas ar kompensacijas po traumų darbe.
Kadangi įmokos tiesiogiai susijusios su apmokestinamomis pajamomis, ateityje tai lems ir gerokai mažesnę senatvės pensiją“, – perspėja S. Ramoškaitė.
Darbuotojai prie įmonės nepririšami
Reaguodama į profesinių sąjungų kritiką, esą dabartinė kvotų sistema paverčia darbuotojus priklausomais nuo vieno darbdavio ir skatina algų dempingą, Užimtumo tarnyba pabrėžia pasikeitusį teisinį reglamentavimą.
Nuo 2025 metų pradžios įsigalioję Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai atsisakė skirstymo pagal sektorius bei trūkstamas profesijas. Šiuo metu pereita prie universalaus kvotos taikymo – ji taikoma tik naujai į Lietuvą dirbti atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams.
Pasak tarnybos, šis pokytis sumažino užsieniečių kaitą ir suteikė stabilumo tiems, kurie jau yra Lietuvos darbo rinkoje. Migracijos departamento duomenys rodo esminį lūžį: išduotų leidimų naujai atvykstantiems 2025 metais sumažėjo perpus, tačiau gerokai išaugo leidimų, skirtų darbo santykius tęsiantiems asmenims, skaičius.
Be to, Užimtumo tarnyba atkreipia dėmesį į esminę detalę, paneigiančią teiginius apie darbuotojų pririšimą. Lietuvoje legaliai dirbantis ir leidimą laikinai gyventi turintis užsienietis turi įstatymais įtvirtintą teisę pakeisti darbdavį. Tokiu atveju jo turimas leidimas lieka galioti, o papildoma kvota nėra naudojama.
Už melagingus duomenis baudžiami ir darbdaviai, ir užsieniečiai
Reaguodamas į teiginius apie masiškai padirbinėjamus vairuotojų mokymų dokumentus, Migracijos departamentas teigia, jog situacija teisiškai vertinama kiek kitaip.
Departamento vyriausiasis patarėjas Rokas Pukinskas pabrėžia, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymas tiesiogiai nedetalizuoja reikalavimo išklausyti konkrečius 140 valandų mokymus. Vietoje to, teisės aktas įpareigoja patį darbdavį pateikti informaciją apie užsieniečio kvalifikaciją ar darbo patirtį.
„Kai užsienietis teikia prašymą per išorės paslaugų teikėją, atliekame jo apklausą. Jos metu ne tik patvirtinama asmens tapatybė bei atvykimo tikslas, bet ir užduodami specifiniai klausimai, susiję su jo įgyta kvalifikacija ir darbo patirtimi“, – paaiškina R. Pukinskas.
Paklaustas apie kalbos barjerą ir galimybes realiai įvertinti vairuotojų žinias, patarėjas pažymi, kad departamentas bendradarbiauja su Valstybine darbo inspekcija ir teisėsauga, tačiau privalomą užsieniečių lietuvių kalbos mokėjimo lygį kontroliuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Uždraudė kviestis darbuotojus iš užsienio
Nors Migracijos departamentas tokių atvejų nevadina klasikiniu dokumentų padirbinėjimu, tikrovės neatitinkančios informacijos teikimas užtraukia griežtas pasekmes tiek darbdaviui, tiek pačiam vairuotojui.
„Jeigu nustatome, kad darbdavys teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie užsieniečio kvalifikaciją ar išklausytus mokymus, priimamas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Jei toks leidimas jau buvo išduotas – tai yra pagrindas jį nedelsiant panaikinti“, – teigia departamento atstovas.
Atsakomybės neišvengia ir manipuliuoti bandančios įmonės. R. Pukinsko teigimu, paaiškėjus apgaulės faktui, darbdaviui pusę metų uždraudžiama teikti tarpininkavimo raštus – tai reiškia, kad bendrovė šešis mėnesius visiškai praranda teisę kviestis užsieniečius darbui Lietuvoje.
Departamento duomenimis, sankcijos verslui taikomos aktyviai – šiuo metu teisė kviestis užsieniečius atimta iš 158 įmonių. Tiesa, atskiros statistikos, kiek iš šių bendrovių nubausta būtent dėl melagingų duomenų apie darbuotojų kvalifikaciją teikimo, departamentas neišskiria.
„Linava“ oficialių duomenų apie išnaudojimą neturi
Reaguodama į profesinės sąjungos kaltinimus dėl galimo darbuotojų išnaudojimo ir neteisėtų tarpininkavimo praktikų, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ teigia neturinti jokių oficialių duomenų apie tokią savo narių veiklą.
Asociacijos atstovai išsakytus teiginius vadina labai rimtais ir prašo pateikti konkrečius įrodymus, jog įdarbinimo tarpininkai iš būsimų vairuotojų reikalauja 3–5 tūkst. eurų.
„Jei tokie atvejai egzistuoja, tai yra nežmoniška praktika, kurią vienareikšmiškai smerkiame ir netoleruojame. Gavę pagrįstą informaciją, ją perduotume kompetentingoms institucijoms“, – teigiama „Linavos“ komentare.
Vertindama kritiką dėl priverstinių neapmokamų stažuočių ir reikalavimų vairuotojams patiems susimokėti už mokymus ar apgyvendinimą, organizacija pabrėžia, kad kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai. Pasak vežėjų atstovų, mokymų ir išlaidų padengimo modeliai skirtingose įmonėse gali skirtis, nes tai apibrėžia konkretūs darbdavio ir darbuotojo sutartiniai santykiai. Visgi „Linava“ tikina nepalaikanti jokių sprendimų, kurie pažeidžia žmogaus orumą ar prasilenkia su Lietuvos bei Europos Sąjungos teise.
Paklausta, ar dėl viešai aptariamų pažeidimų įmonės neturėtų būti šalinamos iš asociacijos gretų, „Linava“ apeliuoja į teisinį aiškumą ir nekaltumo prezumpciją.
Nors organizacija turi patvirtintą Etikos kodeksą, atstovai pabrėžia, kad narystės ribojimo klausimai negali būti sprendžiami vien remiantis viešojoje erdvėje pasirodžiusiais kaltinimais ar prielaidomis. Narystės suspendavimas ar pašalinimas galimas tik remiantis oficialiais kompetentingų institucijų tyrimais ir patvirtintais faktais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tokios įmonės nedelsiant turėtų būti uždarytos o tų įmonių savininkai patraukti baudžiamojon atsakomybėn, priešingu atveju valstybė prisideda prie darbdavių sukčiavimo ir vigimo iš darbuotojų.
