Visgi šio ilgaamžiškumo paslaptis slypi ne ypatingose technologijose, o kardinaliai skirtingame požiūryje į transporto priemonių priežiūrą.
Daugiau patarimų perkant naudotą automobilį – specialioje rubrikoje „Iš antrų rankų“.
Atvėrus iš Azijos atkeliavusio automobilio variklio gaubtą, ant techninio aptarnavimo kortelių dažniausiai nurodomas Europos vairuotojams neįprastas intervalas – rekomendacija atnaujinti alyvą kas penkis tūkstančius kilometrų.
Nors Vakarų valstybėse toks dažnumas atrodo kaip perteklinis resursų švaistymas, gilesnė inžinerinė ir kultūrinė analizė atskleidžia šio sprendimo naudą.
Prevencija vietoje brangių remonto darbų
Japonijos kultūroje susiformavęs požiūris į technikos eksploataciją remiasi griežta prevencija, o ne atsiradusių gedimų šalinimu.
Mechanikai ir skirtingų transporto priemonių savininkai nelaukia, kol prietaisų skydelyje įsižiebs įspėjamieji signalai ar pasigirs pašaliniai garsai.
Reguliarus, itin dažno intervalo techninis aptarnavimas ten laikomas ne prabanga, o logišku sprendimu, padedančiu užtikrinti ilgalaikį ir sklandų mechanizmų funkcionavimą.
Tuo tarpu Europos rinkoje ilgą laiką buvo formuojama priešinga tendencija – gamintojai, siekdami pritraukti pirkėjus mažesniais išlaikymo kaštais, techninio aptarnavimo intervalus dirbtinai ištempė, ignoruodami faktą, kad bet kokios alyvos savybės ilgainiui prastėja.
Darbo valandos svarbesnės už nuvažiuotą atstumą
Siekdami suprasti šio penkių tūkstančių kilometrų standarto logiką, inžinieriai siūlo atkreipti dėmesį į specifines eismo sąlygas.
Japonijos didmiesčiuose dėl milžiniško transporto priemonių kiekio ir nuolatinių spūsčių automobiliai juda itin lėtai.
Tokiomis sąlygomis vidaus degimo variklis yra eksploatuojamas ir kaista net ir tuomet, kai transporto priemonė stovi vietoje, todėl odometre atsispindintis nuvažiuotas atstumas visiškai neatitinka realios variklio apkrovos.
Šiuo atveju kur kas tikslesnis matas yra variklio darbo valandos, dar vadinamos motovalandomis. Ilgalaikis veikimas laisva eiga ar lėtas judėjimas spūstyse alina tepimo sistemą lygiai taip pat intensyviai, kaip ir važiavimas dideliu greičiu greitkeliuose.
Įvertinę šiuos faktorius, Japonijos automobilių priežiūros specialistai laikosi nuostatos, kad sudėtingomis sąlygomis eksploatuojama variklio alyva savo apsaugines savybes visiškai praranda pasiekus vos šešių tūkstančių kilometrų ribą.
Hibridinių ir kitų sistemų iššūkiai
Papildomas veiksnys, lemiantis dažno aptarnavimo būtinybę, yra modernių variklių architektūra. Šiuolaikinės jėgainės pasižymi mažu darbiniu tūriu, tačiau dėl sumontuotų turbokompresorių generuoja didžiulę galią ir veikia esant itin aukštoms temperatūroms.
Būtent dėl to tokio tipo varikliai reikalauja nepriekaištingo smulkių detalių tepimo. Ši problema dar labiau išryškėja eksploatuojant hibridinius automobilius.
Hibridiniuose automobiliuose situacija tampa dar sudėtingesnė. Judant miesto gatvėmis, kompiuteriai nuolatos perjungia elektros ir vidaus degimo pavaras, todėl benzininis variklis yra be paliovos užvedamas ir išjungiamas.
Dėl tokių drastiškų temperatūros svyravimų bei nuolatinio variklio užvedimo, pavyzdžiui, važiuojant 90 km/val. greičiu, alyva kur kas greičiau praranda reikiamą klampumą ir apsaugines savybes.
Būtent dėl šio technologinio niuanso inžinieriai primygtinai pataria hibridinių modelių savininkams techninio aptarnavimo intervalus trumpinti bent perpus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
