2019 m. Europos Sąjungoje buvo priimtas vadinamasis Bendrasis saugos reglamentas, dažnai vadinamas GSR2. Pagal jį nuo 2022 m. pažangios vairuotojo pagalbos sistemos, arba ADAS, tapo privalomos visiems naujai rinkai pristatomiems modeliams, o nuo 2024 m. – visiems naujai registruojamiems automobiliams.
Visos automobilių rinkos aktualijos – rubrikoje „Automobilių naujienos“.
Į privalomos įrangos sąrašą pateko kelios sistemos: aktyvusis eismo juostos laikymosi asistentas, autonominio avarinio stabdymo sistema ir išmanusis greičio asistentas. Pastarasis atpažįsta kelio ženklus ir, vairuotojui viršijus konkrečiame ruože galiojantį greitį, apie tai įspėja vaizdiniu bei garsiniu signalu.
Tokios technologijos turėtų padėti išvengti dalies eismo įvykių, ir vairuotojai iš esmės tai supranta. Didžiojoje Britanijoje „Thatcham Research“ atlikta apklausa parodė, kad 82 proc. respondentų automobilyje su ADAS sistemomis jaučiasi saugiau.
Tačiau yra ir kita pusė. Ketvirtadalis apklaustųjų pripažino, kad tokios funkcijos bent kartais juos blaško arba erzina. Dėl to dalis vairuotojų šias sistemas išjungia, nors tai yra tik laikinas sprendimas. Pagal ES reikalavimus, kiekvieną kartą iš naujo užvedus automobilį, privalomos pagalbos sistemos vėl automatiškai aktyvuojamos.
Sistemos turėtų tapti protingesnės
Dabartinis vairuotojų požiūris į ADAS sistemas verčia iš naujo vertinti ne jų būtinybę, o veikimo logiką. Apie atsisakymą tokių technologijų nekalbama – jos ir toliau liks privalomos naujuose automobiliuose. Tačiau vis garsiau pripažįstama, kad pagalbos sistemos turi veikti subtiliau ir geriau prisitaikyti prie skirtingų vairuotojų.
„Tikslas – sumažinti vairuotojų nepasitikėjimą ADAS sistemomis, kitaip tariant, geriau pritaikyti jas prie skirtingų vairuotojų poreikių“, – britų leidiniui „Autocar“ sakė „Euro NCAP“ ADAS sistemų bandymų techninis vadovas Adriano Palao.
„Euro NCAP“ šiandien vertina ne tik tai, kaip automobiliai apsaugo keleivius per avariją. Organizacija taip pat bendradarbiauja su automobilių pramone, bandydama ir tobulindama naujas saugumo sistemas. Pasak A. Palao, kitas svarbus žingsnis – pagalbos sistemas išmokyti reaguoti ne tik į eismo situaciją, bet ir į patį vairuotoją.
„Mūsų tikslas – patobulinti ADAS. Svarbiausia, kad sistema gebėtų įvertinti konkrečią vairuotojo būseną“, – teigė jis.
Kaip tai turėtų atrodyti praktiškai, A. Palao aiškina eismo juostos laikymosi sistemos pavyzdžiu. Jo teigimu, tokia sistema beveik nereikalinga tada, kai vairuotojas visiškai kontroliuoja automobilį.
„Jeigu automobilį valdau pats ir esu susitelkęs į vairavimą, man nereikia, kad sistema koreguotų važiavimo trajektoriją. Gerai sukurta juostos laikymosi sistema turėtų suprasti, ar vairuotojas stebi kelią ir aktyviai vairuoja. Tokiu atveju ji neturėtų kištis. Įsikišti reikėtų tik tada, kai to iš tiesų reikia, pavyzdžiui, kai vairuotojas yra pavargęs – dabartinės sistemos tokią būseną jau geba atpažinti“, – aiškino A. Palao.
Kritikos, pasak jo, nusipelno ir vairuotojo stebėjimo sistemos. Jos jau gali nustatyti, kad žmogus nukreipė dėmesį nuo kelio, tačiau ne visada supranta, kodėl taip nutiko. O skirtumas svarbus: viena yra trumpam reguliuoti garso sistemą ar klimato kontrolę, kurios yra automobilio dalis, ir visai kas kita – vairuojant žiūrėti filmą telefone, padėtame ant kelių.
Kameros apgauti nepavyktų
„Euro NCAP“ dėmesį atkreipia ir į saugos diržų kontrolę. Saugos diržas kartu su oro pagalve yra viena svarbiausių keleivių apsaugos sistemos dalių, tačiau dabartiniai sprendimai dar nėra pakankamai tikslūs. Ateityje automobiliai turėtų geriau įvertinti vairuotojo ir priekyje sėdinčio keleivio kūno sudėjimą bei svorį, o pagal tai pritaikyti saugos sistemų veikimą.
Tai nėra paprasta techninė užduotis. Automobilis turėtų tiksliau reguliuoti saugos diržo įtempimo jėgą ir oro pagalvės išsiskleidimą, kad apsauga atitiktų konkretaus žmogaus kūno proporcijas. Kitaip tariant, sistema neturėtų vienodai reaguoti į smulkų keleivį ir gerokai stambesnį žmogų.
Kitas „Euro NCAP“ siūlomas žingsnis – atidesnė keleivių stebėsena salone, o tam reikėtų daugiau kamerų. Pasak A. Palao, dalis žmonių vis dar nesegi saugos diržo, o kad automobilis neįspėtų garsiniu signalu ar prietaisų skydelyje nerodytų perspėjimo, į sagtį įkiša tik diržo liežuvėlį. Kamera tokią situaciją galėtų atpažinti ir įspėti vairuotoją.
Idėja saugumo požiūriu logiška, tačiau praktikoje ji kelia jautrių klausimų. Visuomenė vis atsargiau vertina bet kokį stebėjimą kameromis, ypač kai jų automobiliuose ir viešosiose erdvėse daugėja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
