• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nepaisant įspūdingą dizainą ir geras vairavimo savybes tai buvo paskutinis lašas į gilią, vieno seniausių automobilių gamintojų, krizę. Tai paskutinis tikras Alfa Romeo į kurio kūrimą nesikišo Fiat.
60-ųjų pabaigoje garsi italų firma išgyveno toli gražu ne pačius geriausius laikus. Krizė artėjo dideliais žingsniai ir apie naujo super automobilio gamyba net nebuvo leista mastyti. Tačiau susiklostė taip, kad 1967 metais garsus italų dizaineris Marcello Gandini pasiūlė Alfa Romeo neįtikėtino grožio kėbulo dizainą. Jo nebuvo įmanoma ignoruoti ir taip gimė naujas prototipas. Jis buvo paruoštas Montreal Expo`67 tarptautinei parodai.
Parodoje naujas automobilis patraukė visų be išimties 50 milijonų lankytojų dėmesį. Beje, tai iki šiol nepralenktas parodos lankytojų rekordas. Automobilis išsiskyrė moderniu itališku dizainu. Išskirtinumą pabrėžė unikalios grotelės ant priekinių lempų ir už šoninių durų. Tai išskirtinis Marcello Gandini dizaino stilius. Tokius elementus galite surasti garsiausioje dizainerio mašinoje – Lamborghini Miura.






Tačiau po įspūdingu dizainu slėpėsi silpnas 1,6 litro darbinio tūrio, tik 112 AG variklis. Sutikite, kad net tais laikais sportiniam kupe tai labai mažai. Tačiau parodai buvo svarbiausia, kad automobilis važiuotų. Ir Giulietta Sprint variklis su tuo pilnai susitvarkė.
Neskaitant 1,2 tonos automobiliui, per silpną variklį ir neišbaigtą automobilio galo dizainą, visa kita buvo nuostabu. Lankytojų plojimai nenutilo visas dvi parodos dienas. Todėl Alfa Romeo nusprendė surizikuoti ir automobilį paleisti nuo konvejerio. Buvo šiek tiek patobulinta išorė ir techniniai parametrai.
Galutinis automobilio prototipas buvo paruoštas 1968 metų pradžioje. Masinis variantas nuo prototipo šiek tiek skyrėsi šiek tiek kitu priekio apipavidalinimu, kitomis galinėmis lempomis ir durų rankenėlėmis. Variklis kėlė šiek tiek daugiau problemų. Naujai sukurtas variklis buvo ekonomiškai nenaudingas. 1968 metų vasaros pabaigoje žvilgsnis krito į V8 paimtą iš Alfa Romeo 33 Stradale. Šis 2 litrų darbinio tūrio variklis siekė 270 AG ir įsisukdavo iki 10.000 apsisukimų per minutę. Taikant variklį Montreal variklyje liko tik 220 AG. Jo tūris išaugo iki 2,6 litrų. Tačiau to pagalba pavyko išgauti didesnį sukimo momentą. Su šiuo varikliu automobilis nuo 0 km/h iki 100 km/h įsibėgėdavo per 7,1 sekundes. Maksimalus jo greitis siekė 220 km/h. Tai ne patys geriausi to meto šios klasės automobilio parametrai.
1970 metų kovo 8 automobilis jau buvo pabaigtas. Kovo 12 dieną Ženevos automobilių parodoje jis buvo pristatytas plačiai publikai. Žmonių minios akimirksniu užsimanė jį pirkti. Tačiau paskelbus, kad jo kaina prasideda nuo 60.000 Vokietijos markių daugumos entuziazmas atšalo. Už tokius pinigus buvo galima nusipirkti Mercedes 280SEL 3.5 W109. Nepadėjo ir testai, kurie parodė, kad tai vienas geriausiai valdomas automobilis savo klasėje. Tačiau didžiausia kliūtis buvo nepakankamai galingas variklis, kuris nesugebėdavo įsibėgėti iki didesnių greičių. Automobilių žurnalai Quattroruote ir Auto, Motor und Sport savo testuose automobilį išgyrė. 1971 metais pardavimai pajudėjo. Tačiau vien pagyros nekompensavo silpno variklio ir per didelės kainos trūkumų.










Galutinai Montreal, kaip sėkmingą automobilį, palaidojo nesėkmė lenktynėse. Amerikiečių lenktynių komanda Bobcor, kurios vadovas buvo Alfa Romeo dileris, su Montreal siejo dideles viltis. Juk kaip niekas kitas jis tiko lenktynėms. Tačiau automobilis turėjo vieną, bet kertinę problemą - nepatvarią greičių dėžę. Kaip inžinieriai nesistengė ją patobulinti, tačiau jiems nieko nepavykdavo. Pati greičių dėžės konstrukcija buvo nesėkminga. Ir šios problemos nepavyko išspręsti ištisus 3 sezonus nuo 1972 iki 1974 metų. Kiekvieną kartą automobilis nebaigdavo lenktynių.




Ir štai 1977 metais išleidus vos 3917 vienetus, gamyba buvo nutraukta. Tuo metu Alfa Romeo neturėjo apyvartinių lėšų gaminti net sedaną Giulietta, ką jau kalbėti apie kupe. 1978 metais Alfa buvo paskendusi skolose ir FIAT S.P.A. nupirko ją už grašius. Iš Alfa gamos ilgam dingo jų firminio dizaino elementai. Tiesa, jie grįžo vėliau, bet tai jau kita istorija.


Nugriebta iš Smotra.ru

Nepaisant įspūdingą dizainą ir geras vairavimo savybes tai buvo paskutinis lašas į gilią, vieno seniausių automobilių gamintojų, krizę. Tai paskutinis tikras Alfa Romeo į kurio kūrimą nesikišo Fiat.
60-ųjų pabaigoje garsi italų firma išgyveno toli gražu ne pačius geriausius laikus. Krizė artėjo dideliais žingsniai ir apie naujo super automobilio gamyba net nebuvo leista mastyti. Tačiau susiklostė taip, kad 1967 metais garsus italų dizaineris Marcello Gandini pasiūlė Alfa Romeo neįtikėtino grožio kėbulo dizainą. Jo nebuvo įmanoma ignoruoti ir taip gimė naujas prototipas. Jis buvo paruoštas Montreal Expo`67 tarptautinei parodai.
Parodoje naujas automobilis patraukė visų be išimties 50 milijonų lankytojų dėmesį. Beje, tai iki šiol nepralenktas parodos lankytojų rekordas. Automobilis išsiskyrė moderniu itališku dizainu. Išskirtinumą pabrėžė unikalios grotelės ant priekinių lempų ir už šoninių durų. Tai išskirtinis Marcello Gandini dizaino stilius. Tokius elementus galite surasti garsiausioje dizainerio mašinoje – Lamborghini Miura.






Tačiau po įspūdingu dizainu slėpėsi silpnas 1,6 litro darbinio tūrio, tik 112 AG variklis. Sutikite, kad net tais laikais sportiniam kupe tai labai mažai. Tačiau parodai buvo svarbiausia, kad automobilis važiuotų. Ir Giulietta Sprint variklis su tuo pilnai susitvarkė.
Neskaitant 1,2 tonos automobiliui, per silpną variklį ir neišbaigtą automobilio galo dizainą, visa kita buvo nuostabu. Lankytojų plojimai nenutilo visas dvi parodos dienas. Todėl Alfa Romeo nusprendė surizikuoti ir automobilį paleisti nuo konvejerio. Buvo šiek tiek patobulinta išorė ir techniniai parametrai.
Galutinis automobilio prototipas buvo paruoštas 1968 metų pradžioje. Masinis variantas nuo prototipo šiek tiek skyrėsi šiek tiek kitu priekio apipavidalinimu, kitomis galinėmis lempomis ir durų rankenėlėmis. Variklis kėlė šiek tiek daugiau problemų. Naujai sukurtas variklis buvo ekonomiškai nenaudingas. 1968 metų vasaros pabaigoje žvilgsnis krito į V8 paimtą iš Alfa Romeo 33 Stradale. Šis 2 litrų darbinio tūrio variklis siekė 270 AG ir įsisukdavo iki 10.000 apsisukimų per minutę. Taikant variklį Montreal variklyje liko tik 220 AG. Jo tūris išaugo iki 2,6 litrų. Tačiau to pagalba pavyko išgauti didesnį sukimo momentą. Su šiuo varikliu automobilis nuo 0 km/h iki 100 km/h įsibėgėdavo per 7,1 sekundes. Maksimalus jo greitis siekė 220 km/h. Tai ne patys geriausi to meto šios klasės automobilio parametrai.
1970 metų kovo 8 automobilis jau buvo pabaigtas. Kovo 12 dieną Ženevos automobilių parodoje jis buvo pristatytas plačiai publikai. Žmonių minios akimirksniu užsimanė jį pirkti. Tačiau paskelbus, kad jo kaina prasideda nuo 60.000 Vokietijos markių daugumos entuziazmas atšalo. Už tokius pinigus buvo galima nusipirkti Mercedes 280SEL 3.5 W109. Nepadėjo ir testai, kurie parodė, kad tai vienas geriausiai valdomas automobilis savo klasėje. Tačiau didžiausia kliūtis buvo nepakankamai galingas variklis, kuris nesugebėdavo įsibėgėti iki didesnių greičių. Automobilių žurnalai Quattroruote ir Auto, Motor und Sport savo testuose automobilį išgyrė. 1971 metais pardavimai pajudėjo. Tačiau vien pagyros nekompensavo silpno variklio ir per didelės kainos trūkumų.










Galutinai Montreal, kaip sėkmingą automobilį, palaidojo nesėkmė lenktynėse. Amerikiečių lenktynių komanda Bobcor, kurios vadovas buvo Alfa Romeo dileris, su Montreal siejo dideles viltis. Juk kaip niekas kitas jis tiko lenktynėms. Tačiau automobilis turėjo vieną, bet kertinę problemą - nepatvarią greičių dėžę. Kaip inžinieriai nesistengė ją patobulinti, tačiau jiems nieko nepavykdavo. Pati greičių dėžės konstrukcija buvo nesėkminga. Ir šios problemos nepavyko išspręsti ištisus 3 sezonus nuo 1972 iki 1974 metų. Kiekvieną kartą automobilis nebaigdavo lenktynių.




Ir štai 1977 metais išleidus vos 3917 vienetus, gamyba buvo nutraukta. Tuo metu Alfa Romeo neturėjo apyvartinių lėšų gaminti net sedaną Giulietta, ką jau kalbėti apie kupe. 1978 metais Alfa buvo paskendusi skolose ir FIAT S.P.A. nupirko ją už grašius. Iš Alfa gamos ilgam dingo jų firminio dizaino elementai. Tiesa, jie grįžo vėliau, bet tai jau kita istorija.


Nugriebta iš Smotra.ru

REKLAMA
REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų