Tokią idėją siūlo Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcija, kuriai priklauso ir europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis.
Europarlamentaro išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad 2027–2032 metais Europos Sąjungos mastu – taigi, ir Lietuvoje – būtų galima užtikrinti iki 10 milijonų Europoje pagamintų elektrinių automobilių prieinamumą.
„Daugeliui šeimų automobilis dažnai yra ne pasirinkimas, o būtinybė – pagrindinė darbo ir kasdienio susisiekimo priemonė. Kylant kuro kainai elektriniai automobiliai turėtų tapti patrauklia alternatyva, tačiau nemažai daliai šeimų jie vis dar išlieka per brangūs.
Socialinė nuoma galėtų tapti tuo tiltu, jungiančiu taršos mažinimo politiką su galimybe naudotis netaršiu transportu“, – rašoma V. Andriukaičio išplatintame pranešime spaudai.
Milijardinės investicijos
Kad sistema veiktų skaidriai ir pasiektų tuos, kuriems pagalbos reikia labiausiai, siūloma nustatyti bendrus europinius atrankos kriterijus. Galimybė pasinaudoti elektromobilio socialine nuoma priklausytų nuo asmens pajamų, gyvenamosios vietos bei atstumo, kurį kasdien tenka įveikti iki darbo ar kitų būtinųjų paslaugų.
Skaičiuojama, kad tokio masto socialinės nuomos programa kainuotų apie 40 mlrd. eurų. Pusę šios sumos siūloma padengti iš Europos socialinio klimato fondo, o likusią dalį turėtų užtikrinti pačios valstybės narės, įskaitant Lietuvą, iš savo nacionalinių biudžetų.
Anot EP nario, tai suteiktų trigubą naudą: sumažintų transporto taršą, išspręstų susisiekimo problemą ir apsaugotų vietos automobilių pramonę, nes nuomai būtų naudojami tik Europoje surinkti elektromobiliai.
„Svarbiausia, kad ši sistema būtų paprasta, skaidri ir sąžininga. Tik tuomet socialinė nuoma taps realia, o ne teorine alternatyva. Europa gali būti ne tik žalia, bet ir teisinga“, – pabrėžia V. Andriukaitis.
Ima pavyzdį iš Prancūzijos
Tai, ką visos Europos mastu siūlo įgyvendinti V. Andriukaitis, jau buvo išbandyta praktikoje. 2024 metų pradžioje Prancūzija oficialiai paleido elektromobilių socialinės nuomos programą, kurios rezultatai puikiai atskleidžia tokios iniciatyvos potencialą ir kylančius praktinius iššūkius.
Prancūzijos vyriausybės tikslas buvo leisti mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams persėsti į elektromobilius be didelės finansinės naštos. Valstybei padengus pradinį įnašą, kuris vienam automobiliui siekė iki 13 tūkst. eurų, vairuotojams mėnesinė nuomos įmoka sudarė nuo 40 iki 150 eurų.
Sistema veikė taikant griežtus socialinius bei apsaugos kriterijus. Pirmiausia buvo įvestas pajamų ir atstumo ribojimas – programa galėjo pasinaudoti tik tie dirbantieji, kurių metinės pajamos neviršijo 15,4 tūkst. eurų vienam šeimos nariui. Be to, metinė rida neturėjo viršyti 8 tūkst. kilometrų.
Galiausiai, valstybė pritaikė ir „pagaminta Europoje“ principą, reikalaujantį, kad subsidijuojami automobiliai atitiktų griežtus ekologinius gamybos bei transportavimo standartus. Tai iš esmės užkirto kelią pigiems Kinijos elektromobiliams ir paliko programoje tik Europos gamintojų produkciją.
Sulaukė sėkmės
Nors vyriausybė planavo per metus patvirtinti apie 20–25 tūkst. sutarčių, visuomenės susidomėjimas viršijo visus lūkesčius. Per pirmąsias kelias savaites buvo gauta per 90 tūkst. paraiškų. Susidūrusi su sparčiai senkančiu biudžetu, Prancūzijos vyriausybė buvo priversta skubiai sustabdyti programą visiems metams – praėjus vos šešioms savaitėms nuo starto ir spėjus patvirtinti per 50 tūkst. sutarčių.
Visgi, atidengusi didžiulį pigesnio ekologiško transporto poreikį, programa nebuvo palaidota. Jau 2025 metų rudenį Prancūzija sėkmingai įgyvendino antrąjį etapą, patvirtindama dar 50 tūkst. sutarčių, kurių mėnesinės įmokos siekė nuo 95 iki 195 eurų.
Dėl šiuo metu vėl kylančių degalų kainų trečiąją 50 tūkst. automobilių bangą nuspręsta paankstinti ir skelbti jau šių metų birželį.
Negana to, valstybė ruošia ir atskirą schemą, pagal kurią papildomi 50 tūkst. subsidijuojamų elektromobilių bus skirti vidutines pajamas gaunantiems ir daug važinėjantiems vairuotojams – pavyzdžiui, slaugytojams, amatininkams ar valstybės tarnautojams.
Ekspertai vertina dvejopai
Automobilių rinkos ekspertas Vitoldas Milius šią iniciatyvą vertina atsargiai ir pabrėžia, kad reikėtų aiškiai atskirti dvi skirtingas temas – socialinę pagalbą ir elektromobilių populiarinimą.
Pasak jo, padėti sunkiau besiverčiančioms šeimoms užtikrinti kasdienį judumą yra sveikintinas ir reikalingas tikslas, tačiau kyla abejonių, ar tai būtina daryti būtent per brangių elektromobilių prizmę.
„Automobilis šeimai reikalingas ne dėl grožio, o dėl judumo – kad žmonės turėtų galimybę nuvykti ten, kur jiems reikia. Pagalba sunkiau gyvenantiems visada yra gera idėja, tačiau ar toks būdas, per elektromobilio nuomą, yra teisingiausias? Nemanau, kad ši transporto priemonė būtinai turi būti elektrinė“, – teigia V. Milius.
Vertindamas V. Andriukaičio siūlymą Europoje ir Lietuvoje įteisinti elektromobilių socialinę nuomą, „Renault“ ir „Dacia“ komunikacijos koordinatorius Baltijos šalyse Mindaugas Plukys yra skeptiškas. Pasak jo, tokia iniciatyva – bent jau Lietuvoje – yra perteklinė.
„Lietuvoje elektromobilių rinkos tai tikrai nepaveiks. Mažas pajamas gaunančios šeimoms perka tokią transporto priemonę, kokią išgali“, – sako M. Plukys.
Ekspertas pabrėžia ir dar vieną esminį Lietuvos rinkos aspektą, į kurį ši socialinė programa neatsižvelgia – šeimos poreikius. Pasak jo, vidutinė ar sunkiau besiverčianti Lietuvos šeima neturi finansinių galimybių išlaikyti dviejų skirtingų automobilių, todėl ieško vieno, kuo universalesnio varianto.
„Jei kalbame apie šeimą, ji ieškos bent jau vidutinės klasės, kompaktiško, o dažniausiai – universalo ar miniveno tipo automobilio, į kurį galėtų sutilpti visiems gyvenimo atvejams. Pigiausi ir mažiausi A ar B segmento elektromobiliai šių poreikių niekaip neatliepia“, – pastebi pašnekovas.
Vietoje naujų schemų – pasiteisinusio modelio išlaikymas
Pasak M. Plukio, užuot kūrę sudėtingas socialinės nuomos schemas, politikai turėtų susikoncentruoti į realų poveikį turinčius procesus. Pirmiausia – kontroliuoti milžinišką ir pinigų kupiną naudotų automobilių šešėlį, o surinktas lėšas skirti žaliojo transporto įsigijimo skatinimui be jokio rūšiavimo.
„Nėra svarbu, ar automobilį perka socialiai remtinas asmuo, ar dideles pajamas turintis žmogus. Svarbiausia – kad gatvėse daugėtų automobilių su mažesne CO2 emisija. Šiuo atžvilgiu Lietuva turi puikiai veikiantį subsidijavimo modelį, kurio mums pavydi lenkai, čekai, slovakai, latviai ir estai. Tai, kad atsisakius subsidijų elektromobilių rinka Latvijoje ir Estijoje visiškai sustojo, tik įrodo, jog paskata yra gyvybiškai būtina“, – teigia automobilių rinkos žinovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
