Pasirodęs 2010-aisiais, trečiosios kartos „Sportage“ žymėjo radikalų gamintojo posūkį nuo kampuoto visureigio link grakštaus, miesto gatvėms pritaikyto dizaino.
Daugiau patarimų perkant naudotą automobilį – specialioje rubrikoje „Iš antrų rankų“.
Būtent dėl šio sprendimo automobilis vizualiai neatrodo morališkai pasenęs net ir vertinant pagal šių dienų standartus.
Padidinta prošvaisa leidžia vairuotojams sėdėti aukščiau ir geriau matyti kelią, o praktiškumą šeimos kelionėse užtikrina erdvus salonas bei 564 litrų talpos bagažinė.
Nors daugelis antrinėje rinkoje sutinkamų modelių turi gausią komforto įrangą – šildomas sėdynes, panoraminį stoglangį ar automatinę klimato kontrolę, – bendras interjero vaizdas greitai išduoda tikrąjį bandyto modelio amžių.
Salono apdailai panaudota daug kieto plastiko, todėl per dešimtmetį dažnai nusitrina durų rankenėlių dažai, nudyla pagrindiniai valdymo mygtukai, o ant odinių sėdynių atsiranda gilių įtrūkimų ar įrėžimų. Medžiaginiuose salonuose labiausiai nukenčia vairuotojo vieta, kurios audinys ilgainiui apšerpetoja.
Standžios važiuoklės ypatumai
Formuodami variklių gamą inžinieriai susikoncentravo į daugelio vairuotojų poreikius, vengdami sportinių kraštutinumų.
Pigiausi modeliai komplektuojami su 1,6 litro darbinio tūrio, 135 arklio galias išvystančiais benzininiais motorais. Kadangi šie agregatai yra atmosferiniai, jie maksimalų pajėgumą pasiekia tik varikliui perkopus 6000 sūkių per minutę ribą.
Vairuotojams, norintiems geresnės dinamikos, siūlomi 2,0 litrų benzininiai (163 arba po 2014 m. atnaujinimo – 166 AG) ir 2,4 litro (176 AG) varikliai, o norintiems mažesnių degalų sąnaudų – 1,7 litro (115 AG) bei 2,0 litrų (136 arba 184 AG) dyzeliniai agregatai.
Galingiausios versijos gali būti varomos visais keturiais ratais, galią perduodant per šešių laipsnių mechaninę arba automatinę pavarų dėžę.
Vis dėlto, „Autopilotas“ laidos vedėjas pabrėžė, kad krosoverio važiuoklė sureguliuota pakankamai standžiai. Nors tai užtikrina stabilumą posūkiuose, važiuojant duobėtomis miesto gatvėmis kietai sugeriamos asfalto duobės akivaizdžiai apriboja keleivių komfortą.
Patikimesnis už pirmtaką, bet...
Nors techniškai šis modelis yra gerokai patikimesnis už savo pirmtakus, bėgant metams išryškėja tam tikros konstrukcinės silpnybės.
Dyzelinių variklių savininkams dažniausiai tenka keisti degalų siurblius, užsikimšusius kietųjų dalelių filtrus bei turbokompresorius, kurie neretai genda nepasiekus 150 tūkstančių kilometrų ridos.
Automobiliuose su mechaninėmis pavarų dėžėmis trumpai laiko sankabos komponentai ir dvimasiai smagračiai. Benzininių versijų vairuotojams būtina reguliariai tikrinti, ar paskirstymo grandinė neskleidžia pašalinių garsų.
Elektronikos gedimai dažniausiai apsiriboja įvairių daviklių klaidomis, tačiau papildomų išlaidų kelia gendantys oro kondicionieriaus kompresoriai.
Apžiūrint pakabą, dėmesį reikėtų atkreipti į greitai susidėvinčias stabilizatorių įvores, o kėbulo briaunose – ieškoti prasidedančių korozijos židinių.
Išsamią naudoto „Kia Sportage“ apžvalgą žiūrėkite vaizdo reportaže, o laidą „Autopilotas“ – kiekvieną šeštadienį, 10:00 val. per TV6.
VISĄ „AUTOPILOTAS“ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
