„Turiu keletą sėkmingai dirbančių įmonių, todėl pats nemažai prisidėjau prie komandos biudžeto formavimo. Verslo teoretikai tokią elgseną greičiausiai pavadintų „neracionalia“, nes iš tiesų kol kas iš šių investicijų ne tik negaunu jokios grąžos, bet ir skriaudžiu šeimą skirdamas jai mažiau laiko. Pagaliau pats rizikuoju nusisukti sprandą. Normalių žmonių akyse turbūt esu stipriai kvanktelėjęs. Vienintelis dalykas kurį neabejotinai gaunu – moralinė statisfakcija“, – apie seną aistrą automobilių sportui atviravo E. Duoba.
Dakaro komandos „Žalvaris“ navigatorius taip pat pripažino, kad iš esmės visi kiti rėmėjų logotipai ant jų automobilio ir aprangos atsirado dėl bičiuliškų santykių, o ne dėl lūkesčių išgarsėti ar gauti kokios nors apčiuopiamos naudos.
„Argentina, Čilė, Bolivija yra pernelyg toli nuo Lietuvos, kad ten reklamuodami savo paslaugas ar produktus galėtum tikėtis rinkų išplėtimo. Tokius pinigus skirdami tiesioginei reklamai ar kokiems nors vietinio kalibro rinkodaros žaidimams, be abejo gautum daugiau naudos. Kita vertus, padėtis turėtų pasikeisti, jei šį kartą mums pasiseks, jei sportiniai rezultatai bus geri ir sulauksime atitinkamo dėmesio viešojoje erdvėje, jei pavyks Dakaro projektą paversti ilgalaikiu. Tokia komanda tampa traukos centru, įdomiu žmonėms, kurie į automobilių sportą žiūri pragmatiškai“, - vylėsi E. Duoba.
Kad toks mąstymas teisingas liudija „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos patirtis. Pavyzdingai viešųjų ryšių ir rinkodaros srityje dirbantis B. Vanago komanda trečiajam startui Dakare sugebėjo suformuoti biudžetą, leidusį už 400 tūkst. eurų (1,38 mln. litų) įsigyti specialiai tokio tipo lenktynėms pagamintą „Toyota Hilux“ visureigį. „Žalvario“ komandos galimybės maždaug penkiskart kuklesnės – A. Juknevičiaus pilotuojamas prototipas „Mebar“ kainuoja maždaug 80 tūkst. eurų (276 tūkst. litų).
N40 vyrų autoklubas
